Įžanga:

Pastaruoju metu aš daug galvoju, kas mūsų bendruomenei padėtų dvasiškai augti. Aš girdėjau nemažai apie maldą. Kai kurie iš mūsų gal sakytų: Būtent malda mūsų bendruomenei padėtų sustiprėti, atsigauti ir dvasiškai augti.

Skaitydamas Biblijoje radau vieną įdomų tekstą apie maldą:

Mt 21,18-22 ¹⁸ Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas. ¹⁹ Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo. ²⁰ Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip galėjo tas figmedis taip ūmai nudžiūti?“ ²¹ Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: jeigu turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’ ­ ir taip atsitiktų. ²² Visa, ko tikėdami melsite, ­ gausite.“

Dabar pagalvokime truputį apie maldą. Tai labai plati tema. Aš šiandien noriu akcentuoti tik vieną maldos aspektą.

Pati malda iš tikrųjų nėra galinga!!! Malda savaime nieko neduoda!!!

Šitas tekstas labai aiškiai sako, kad vien malda kalnai nepersikels į jūrą! Paskutinėje eilutėje parašyta:

Mt 21,22 Visa, ko tikėdami melsite, ­ gausite.

Jėzus čia visą laiką kalba apie tikėjimą. Nuo mūsų tikėjimo priklauso, kokia galinga mūsų malda! Tikėjimas yra ta jėga, kuri veikia. Tikėjimas yra maldos pagrindas! Todėl šį pamokslą pavadinau: Maldos pagrindas – tikėjimas!

Kas yra malda?

Laisvojoje enciklopedijoje „Vikipedija“ taip aprašyta:

„Malda – religinio elgesio tipas: kreipimasis, mėginimas bendrauti su dvasia ar dievybe. Maldos tikslas gali būti dievybės šlovinimas, pagalbos prašymas, padėka, dalinimasis jausmais. Maldos naudojamos įvairiose religijose ir dvasiniuose judėjimuose (judaizme, krikščionybėje, islame, induizme, ir budizme).“

Kad mūsų malda taptų galinga, pirmiausiai mums reikia kreiptis į teisingą adresatą!

Mūsų krikščionybės Dievas yra Šventojo Rašto Dievas. Jis yra visatos kūrėjas ir amžinas, šventas, mylintis, asmeninis ir gailestingas, geras ir (kas svarbu kalbant apie maldą) visagalis ir visažinis Viešpats.

Kai mes krikščionys kalbame apie maldą, mes kreipiamės į gyvąjį, dangiškąjį Dievą ir kalbame su Juo.

Bet vėl pats kreipimasis į Viešpatį, pats prašymas ir kalbėjimas su Dievu dar gali nieko nereikšti. (jis skundžiasi savo likimu)

Mums reikia prašyti su teisinga širdies nuostata!

Jok 4,3 Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote ­ tik savo įnoriams patenkinti.

Dievas ne tik tam, kad aš galėčiau kažką iš Jo gauti. Jis ne tik tam, kad pagerintų mano gyvenimo kokybę, kad man buvo patogiau. Malda ne tik tam, kad iš Dievo tiktai prašyti sveikatos, jėgų, kad išlaikyčiau egzaminą, susikaupčiau, kai noriu išlaikyti vairavimo pažymėjimą, gaučiau partnerį arba darbą!

Bet malda pirmiausiai kreipiamės į mūsų Viešpatį. Jis turėtų būti dėmesio centras. Čia kalbama apie mūsų santykius su Dievu. Ir tik antroje eilėje yra mūsų prašymai.

Mes irgi neduodame nepažįstamam žmogui pinigų arba neskoliname jam savo mašinos. Taip pat ir Dievas neprivalo vykdyti mūsų norų, jei mes galvojame tik apie save.

Mes visada meldžiamės su teisinga širdies nuostata, kai meldžiamės Jėzaus Kristaus vardu.

Jn 14,14 Jei ko prašysite manęs mano vardu, aš padarysiu.

Ką tai reiškia „Jėzaus vardu“? Tai nėra tik maldos frazė, kuri labai tinka prieš pasakant „amen“, – bet tai reiškia, kad mes taip melstumėmės, kad Jėzus galėtų po mūsų maldos pasakyti „amen“.

Amen reiškia: tikra tiesa, tebūnie taip, taip yra, „taip turi įvykti“. Žodžiu „Amen“ išreiškiamas pritarimas kalbančiajam. –

Pavyzdys: Lukas prašo saldainių

Ar Jėzus galėtų visada po mūsų maldos pasakyti „Amen – aš pritariu tau. Tai atitinka mano valią!“? – Kitą kartą, kai melsimės pasakykime „Jėzaus vardu“ ir pagalvokime, ar ir Jėzus tikrai tam pritartų!

Yra dar viena kliūtis, dėl kurios Dievas gali neišklausyti mūsų maldų.

Ps 66,18 Jeigu būčiau turėjęs piktą mintį širdyje, VIEŠPATS nebūtų klausęsis.

Taigi, aš galiu kreiptis į teisingą ir gyvąjį Dievą, aš galiu jo prašyti su teisinga širdies nuostata taip, kad Jėzus galėtų pasakyti „Amen“, bet, jei esu nusidėjęs Dievui ir užkietinęs savo širdį, tada Dievas gali manęs ir neišklausyti.

Nepaklusnumas (5Mo 1,45), toleruotos nuodėmės mano gyvenime (Ps 66,18),abejingumas (Spr 1,28), apleistas gailestingumas (Spr 21,13), įsakymo atsisakymas (Spr 28,9), užsispyrimas (Sach 7,13) ir nepastovumas trukdo, kad mūsų malda būtų išklausyta.

Vėl gi Jis gali išklausyti mūsų maldą, bet neprivalo tai daryti. Bet jei mes norime būti tikri, kad Jėzus išklausys mūsų maldas, nuodėmes reikia pašalinti iš mūsų gyvenimo. Šiuo atveju Dievas pažadėjo 100 procentų išklausyti tokią maldą: Atleisk mano nuodėmes!

Į tokią maldą Dievas visada atsakys. Kaip parašyta:

1Jn 1,9 Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.

Kad neturėtume jokių kliūčių ir būtume tikri, kad Dievas tikrai atsakys į mūsų maldą, galėtume apibendrindami pasakyti: Mums reikia būti Kristuje! Jėzus pasakė:

Jn 15,7 ⁷ Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta.

Jeigu esame Kristuje, tada ir meldžiamės pagal Dievo valią. Tada negyvename nuodėmėje, bet galime drąsiai pasakyti „Jėzaus vardu meldžiu. Amen“. – Nes mes trokštame: Gyventi pagal Jį, pagal Jo valią!

Nuo mūsų tikėjimo priklauso maldos galingumas!

Jeigu mes gyvename Kristuje ir orientuojamės į Dievą, vis tiek maldos galingumas priklauso nuo mūsų tikėjimo.

Jėzus pasakė:

Mk 11,22-24 ²²„Turėkite tikėjimą Dievu! ²³ Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, tai jam ir įvyktų. ²⁴ Todėl sakau jums: ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus.

Kas yra tikėjimas?

Ką reiškia tikėti? – Prašyti ir laukti iš Dievo rezultato! Laukiant prašyti!

Pavyzdys: šviesos jungiklis

Kuo tikite spaudžiant šitą šviesos jungiklį? (padaryti – nieko neatsitiks) Koks dabar jūsų jausmas? Nusivylimas, gaila – nes neužsidegė lemputės. Iš tikrųjų mūsų tikėjimas buvo labai stiprus, kad šviesa užsidegtų.

O dabar paspausiu šitą šviesos jungiklį! (padaryti – šviesa užsidega) Koks mūsų jausmas? Normaliai! Nėra stebuklas! Kodėl? Nes tikėjome ir iš tikrųjų laukėme rezultato kad šviesa atsirastų.

Istorija apie skėtį

Papasakoju vieną istoriją apie mažą mergaitę. Ji gyveno viename mažame miestelyje. Tame miestelyje labai ilgą laiką nelijo ir grėsė pavojus, kad laukai perdžiūs ir ūkininkai nesulauks derliaus. Taigi miestelio dvasininkas sušaukė visus miestelio gyventojus į bažnyčią prašyti Dievo, kad atsiųstų lietaus. Bažnyčia buvo pilnut pilnutėlė. Kai kurie labai keistai žiūrėjo į tą mažą mergaitę, kuri atsinešė skėtį. Beveik dvi valandas miesto gyventojai meldėsi Dievui ir prašė lietaus. Kai jie jau ruošėsi eiti namo, staiga smarkiai pradėjo lyti. Tik ta maža mergaitė išsiskleidė savo atsineštą skėtį ir sausa grįžo namo. Dvasininkas tada pasakė: Nors mes visi meldėmės, bet ta mergaitė iš tikrųjų tikėjo!“

Ar žinai, kaip galima labai paprastai žinoti ar tiki tuo, ko prašai? – Kai galima matyti, kad dar laukdamas imiesi veikti, – nes tiki!

Ar gali įsivaizduoti, kad į pamaldas gali ateiti tiek daug žmonių, kad mes kaip bendruomenė nebetilptume į šią salę? Ne? Tada ir nebus!

Ar gali tikėti, kad iš mūsų bendruomenės atsirastų misionierių, kurie tarnautų kitose šalyse? Ne? Tada mes to nepamatysime, nes to nelaukiame iš Dievo.

Žinoma, kad Dievas gal kitaip atsakys į mūsų maldas negu mes galvojome. Neribokime Dievo galimybių atsakyti kitokiu būdu negu mes įsivaizduojame. Kartais Dievas iškart išklauso. Kartais vėliau. O taip pat būna, kad jo atsakymas yra: Ne! Bet tai reikia Dievui atiduoti.

Mūsų maldos rezultatas priklauso nuo mūsų tikėjimo!

Pavyzdys: Malda mokykloje

Kai dar mokausi mokykloje vieną kartą prašiau Dievo, kad aš bent kaip nors išlaikyčiau egzaminą. Ir Dievas išgirdo mano maldą ir gavau blogą pažymą ir iš tikrųjų ant ribos išlaikiau egzaminą. Bet aš buvo labai nepatenkintas. Norėjau turėti geresnį pažymį. Ir tada Dievas man kalbėjo per šita eilutę

Mt 15,28           Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko.

Dievas man pasakė: „Aš tau daviau ko prašei ir ko tikėjai! Aš tau daviau pagal tavo tikėjimą!“

Kitą kartą meldžiausi už geresnį pažymą ir Dievas man padėjo susikaupti, geriau mokytis ir iš tikrųjų gauti geresnį pažymį.

Ko mes laukiame iš Dievo?

Tai aš šiandien norėčiau akcentuoti: Daugiau tikėkime Dievu! Pradėkime laukti iš Jo daugiau!

Būkime atsargūs ir nesumaišykime mūsų įsivaizdavimo su tuo, ką Dievas iš tikrųjų nori daryti. Kaip jau paminėjau Dievas ne visada nori, kad mes tik būtume sveiki, turėtume darbą ir t.t., bet jam rūpi mūsų santykiai. Ir jis turi savo planą su mumis. Taigi mums pirmiausiai reikia sužinoti Jo valią!

Kaip galime sužinoti kokia Jo valia? – Skaitydami Šventąjį Raštą, bendraudami su Juo, klausydami pamokslų, bendraudami su kitais krikščionimis.

Kas stiprina mūsų tikėjimą?

Per tai mes sužinosime Dievo valią bei sustiprėja mūsų tikėjimas! Kadangi tikėjimas yra maldos pagrindas, todėl labai svarbu, koks stiprus yra mūsų tikėjimas!

Kuo daugiau pažįstu Kristų, tuo daugiau pasitikiu Juo. Būtent per pažinimą auga mano pasitikėjimą. Kai žinau, kad Jėzus visagalis Viešpats ir pats esu tai išgyvenęs, tada man ne taip sunku pasitikėti, kad Jis stiprins mūsų bendruomenę ir augins ją. Tada man yra daug lengviau pasikliauti Dievu.

Ar mūsų tikėjimas stiprus?

Kartais aš panašus į tą vyrą, kuris prašė Jėzaus pagalbos dėl jo sūnaus:

Mk 9,21-24 ²¹ Jis [atėjo pas Jėzų ir] pasakė: „²² Dvasia jį dažnai į ugnį įstumdavo ir į vandenį, norėdama pražudyti. Tad, jei ką gali, pasigailėk mūsų ir padėk mums!“ ²³ Jėzus jam atsakė: „‘Jei ką gali’?! Tikinčiam viskas galima!“ ²⁴ Vaiko tėvas sušuko: „Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“

Ir tada Jėzus išvarė demoną iš sūnaus.

Kaip gerai, kad mes galime taip melstis: „Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“ Žiūrėdamas į savo gyvenimą, galiu tik pasakyti kad man taip reikia nuolat, vėl ir vėl, melstis.

Aš, pavyzdžiui, meldžiuosi, kad žmonės atsiverstų į Kristų ir trokštu matyti, kad tai ir vyktų. Bet pamatau, kad mano tikėjimas mažas. Kaip gerai, kad mes galime su apaštalais prašyti Viešpaties:

Lk 17,5 Apaštalai prašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą.“

Anais laikais žmonės kreipėsi tiesiogiai į Jėzų su prašymu. Mes kreipiamės maldomis į Dievą. Malda yra tik priemonė dangiškajam Tėvui pasakyti tai, kas mūsų širdyje. Todėl pati malda dar negalinga. Ji neutrali. Tai tik forma kaip pasninkas, Biblijos skaitymas, bendruomenės lankymas, giedojimas ir t.t.

Formos reikalingos ir naudingos, bet savaime nieko neduoda, tačiau malda su stipriu tikėjimu labai galinga.

Daugiau melstis, atsiklaupiant ant kelių, melstis kalbomis ar pasninkaujant nepadės, jeigu mūsų širdyse neaugs tikėjimas. Taigi, maldos (šlovinimo, pamokslo, evangelizavimo) galingumas priklauso nuo mūsų tikėjimo!

Santrauka

Apibendrinant paraginu mus ir taip pat save – kreiptis į mūsų visagalį Viešpatį maldoje su tikėjimu. Jis yra tas teisingas adresatas. Pašalinkime viską, kas galėtų trukdyti (būtent nuodėmes), kad mūsų malda būtų išklausyta! Pasilikime Kristuje, kad mes prašytume pagal Dievo valią ir kad galėtume melstis „Jėzaus vardu“. Nepamirškime maldos pagrindo! Tai tikėjimas. Tikėkime, kad Dievas atsakys savitu būdu ir savu laiku į mūsų maldą!

Jei mes gyvensime šia nuostata, tada mums tikrai galioja šita eilutė:

Mt 7,7-8 ⁷ Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. ⁸ Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

Amen.

Eduardas Gossas

Dabar aš noriu trumpai peržvelgti visas savaitės temas. Šią savaitę mes kalbėjome apie tą temą „Pakeliui į pažadėtąją žemę“.

Bet ką reiškia „pakeliui“?

Pakeliui reiškia: Ne sėdėti, bet judėti į priekį! Ne ramiai kaip žiūrovai sėdėti ant kėdžių ir atsipalaidavus žiūrėti, bet aktyviai dalyvauti.

Gal prisimenate, kai mes stovyklos pradžioje žygiavome!

Būti pakeliui reiškia judėti į priekį. Mūsų tikslas buvo – žygiuoti į pažadėtąją žemę. Ir tai buvo mūsų stovyklavietė.

Apskritai gyvenime mes esame visą laiką pakeliui. Visada judame į priekį. Ir, iš tikrųjų, niekas negali pasakyti: Stop! Aš nebenoriu eiti toliau! – Mes negalime sustabdyti laiko. Su kiekviena minute mes senstame ir senstame. Kiekviena praėjusi sekundė daugiau niekada nebegrįš.

Šiandien vakare jūs būsite namuose ir stovykla bus jau pasibaigusi. Mes galėsime tik žiūrėti atgal ir prisiminti, kaip fainai buvo stovykloje. Gal žvelsime atgal ir papasakosime tėvams, koks buvo geras oras, koks sunkus buvo žygis, kaip skaniai valgėme ir kaip dvokė mūsų palapinė.

Šis laikas daugiau nebegrįš. Tai jau bus praeitis, bet tavo gyvenimas tęsis toliau. Mes niekada negrįšime atgal.

Toks mūsų gyvenimas. Mes esame pakeliui. Šioje žemėje esame tik keliautojai. Ir šita stovykla yra tik viena stotelė tavo gyvenimo kelyje! Tu esi pakeliui! Bet kyla klausimas: Ar į pažadėtąją žemę? Ar kur nors kitur? Koks tavo gyvenimo tikslas? Kur tu keliauji? Ką tu nori pasiekti savo gyvenime?

Gal trumpam sustokime ir pagalvokime: Kas yra gyvenimas?

Yra vienas labai svarbus dalykas, kurį turi žinoti apie gyvenimą: Tavo gyvenimas niekada nesibaigs! Gal tavo kūnas mirs, bet, kadangi tave sukūrė Dievas, tavyje yra nemirštanti dalis, kurią mes vadiname: siela! Ir ji yra amžina. Žmogaus siela nemiršta!

Tavo gyvenimas yra pasiruošimas amžinybei! Mes gyvensime amžinai, nepaisant to, kad kūnas numirs. Jei tu gyveni dabar su Jėzumi, tada ir gyvensi su Juo danguje. Jei Dievas ir Jėzus tau „dzin“, tada kažkada Dievas pasakys tau: Aš tavęs niekada nepažinojau. Tu negyvensi su manimi danguje!

Kiek laiko paprastai gyvena žmonės šioje žemėje? – Gal 80 metų? – Kiek tau metų? 14 – Aš jau dvigubai vyresnis negu tu. Trečdalį aš jau pragyvenau! Viskas! Šis laikas jau daugiau nebegrįš. Niekada nebebūsiu paaugliu!

Vokietijoje reikia tarnauti armijoje arba vietoj to galima važiuoti į užsienį ir ten dalyvauti kokiame socialiniame projekte. Ir vienas toks vaikinas, kurio vardas Johanas, atvažiavo ir padėjo mums bažnyčioje ir ankstesnėse stovyklose. Mes planavome, kad jis dalyvaus ir paauglių stovykloje, bet jo tėvas prieš savaitę mirė ir dėl to jis grįžo namo.

Aš nežinau, kiek man dar duota laiko. Ir tu nežinai, kiek ilgai tu dar gyvensi šioje žemėje. Todėl reikia gyventi prasmingai ir būti pasiruošusiam amžinybei.

Rytoj važiuosiu į Vokietiją, nes greitai turėtų gimti mūsų antras vaikas. Aš važiuosiu per Lenkiją. Ko man reikia, kad aš nepasiklysčiau? – Žemėlapio!

Ar prisimenate: Žemėlapį mes naudojome žygyje; ir dėl to nepasiklydome ir sėkmingai atvykome į stovyklavietę. Būtent sankryžose mums reikėdavo pasižiūrėti į žemėlapį, ar reikia sukti į dešinę, ar į kairę, o gal toliau eiti tiesiai. Mums reikėjo žemėlapio, kad galėtume orientuotis ir pasiekti savo tikslą.

Izraelio tauta keliavo daug metų į pažadėtąją žemę dykuma ir ne pačiu tiesiausiu keliu, nes jie nepasitikėjo Dievu ir

nenorėjo kariauti su priešais. Jie vaikščiojo dykuma beveik 40 metų.

Jona, apie kurį mes užvakar kalbėjome per Tylos laiką, neklausė Dievo balso, dėl to jam reikėjo keliauti aplinkkeliu.

Ir mūsų gyvenime reikia žemėlapio, į kurį galėtume žiūrėti ir orientuotis gyvenime. Mums reikalingas planas, kuris parodytų, kaip reikia gyventi. Ir tai yra Biblija! Ji nori būti tavo gyvenimo žemėlapiu.

Gal stovi sankryžoje ir galvoji: Ką reikės studijuoti? Kokią rinktis profesiją? Su kokia mergina ar vaikinu draugauti? Kaip bendrauti su tėvais? – Tada žiūrėk į Bibliją. Ji padės tau.

Dievas turi tau paruošęs planą!

Koks buvo Dievo planas Mozei? Kad jis išlaisvintų Izraelio tautą iš Egipto nelaisvės ir nuvestų ją į pažadėtąją žemę. Tai buvo Dievo planas.

Dievas turi paruošęs planą ir tau. Jis nori tave naudoti kaip naudingą įrankį. Per tave jis nori veikti ir įtakoti kitus, galbūt tavo draugus ir jų gyvenimus. Jis nori, kad tu gyventum prasmingai.

Ar tu žinai, koks Dievo planas tau? – Ne? – Tada pradėk kasdien skaityti Dievo žodį ir bendrauk su Dievu per maldą. Ir aš tikrai tikiu, kad Dievas tau pasakys, kokie turėtų būti tavo tolesni žingsniai gyvenime.

Mūsų gyvenimas labai trumpas. Mes negalime net įsivaizduoti, kokia ilga yra amžinybė.

Pavyzdys: Amžinybė

Įsivaizduok, tavo gyvenimas yra toks ilgas kaip šitas pieštukas! Jis trunka 80 metų. Žinai, kas yra amžinybė? Jei gyveni vieną gyvenimą ir kitą ir dar vieną gyvenimą ir taip toliau. Įsivaizduok, kad taip daryčiau iki ežero – ir toliau! Iki Kauno ir toliau per Lenkią į Vokietiją ir toliau per vandenyną į Ameriką ir toliau vėl per vandenyną į Rusiją. Taip ilgai gyvensi ir tas gyvenimas niekada nepasibaigs.

Ir Jėzus myli tave ir nori, kad tu gyventum amžinai su Juo. Šiame trumpame gyvenime reikia nuspręsti, ar amžinybę praleisi danguje ar ne!

Ir jei jau pradėjai ar pradėsi gyventi su Dievu, žinok, kad Jis tavimi rūpinsis. Kai keliausi žemėje su Juo, Jis duos tau vidinę ramybę, džiaugsmą ir jėgų gyventi ir tikėti. Ir tada tu gyvensi prasmingai.

Gal visą laiką klauseisi, ką mes čia kalbame apie Dievą, Jėzų ir dangų. Tai labai gerai. Bet to neužtenka! Reikia ne tik klausytis, bet ir paklusti Dievui! Paklusti, kai Jis tave ragina gyventi su Juo. Nes tik Jėzus yra vienintelis kelias pas dangiškąjį Tėvą.

Biblija sako:

Apd 4,12       Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.

Pasitikėk, kad tai yra tiesa, kad Jėzus tave myli ir padės tau toliau gyventi su Juo.

Dievas yra geras Dievas! Jis visagalis ir visažinis. Jis ištikimas, ne toks kaip mes. Mes kartais einame savo keliu. Jis žiūri į tave ir mato tobulą kūrinį. Tu jam be galo vertingas. Ir kadangi jis tave myli, kaip žmonės negali mylėti, Jis nori, kad tu nepražūtum, bet turėtum amžinąjį gyvenimą.

Kas parašyta Jono 3,16?

Jono 3,16     Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

Ką Dievas galėtų daryti su tavimi? Jis galėtų tave kaip nors sunaikinti. Ar Jis turi teisę tai daryti? Turi! Nes Jis yra Kūrėjas. – Bet jis to nedaro. Jis ima tave į savo rankas ir apsaugo tave. Kodėl? Nes tu esi vertingas Dievo akyse! Gal kitiems tu nesi gražus, nei talentingas, negabus ir ne toks kietas. Bet tai ne svarbiausiai! Svarbiausia yra tai, koks tu esi Dievo akyse!

Ar žinai, ko Dievas niekada nedarys? Jis tavęs niekada neatsums ir per prievartą tavęs prie savęs netrauks. Ne! Jis kviečia: Ar nenorėčiau ateiti pas Jį? Jis sako: Prašau, ateik pas mane ir tau duosiu kai ką.

( – rimtai pakviesti – )

Šis skanus saldainis yra tavo. Bet aš jį tau duosiu vėliau. Gerai?

1    Ar gali eiti paskui mane?

2    Ar gali šokti taip kaip aš?

3    Ar moki stovėti ant rankų?

4    (padėti, kad jis galėtų stovėti ant rankų)

5    Dabar imk saldainį ir atsisėsk! Ačiū labai!

Ką jūs sužinojote, koks yra Dievas?

Mielas, kviečiantis, kuris ne tik sako: Daryk! Bet ir parodo, kaip turėtų būti ir tada padeda.

Toks mūsų Dievas. Ir aš galiu sakyti, kad verta su Juo gyventi. Jis geras mokytojas.

Žinai, kas parašyta 32troje psalmėje?

Ps 32,8         Viešpats sako: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau lydėdamas tave akimis.“

Dievas veda žmones ištikimai! – Ką jis Mozei pasakė, kai jis galvojo, kad jam užduotis bus per sunki ir kad jis yra nevertas jos atlikti?

Išėjimo 3,12  O jis tarė: „Aš būsiu su tavimi!“

Dievas tai pasakė ne tik Mozei, bet visiems, kurie Juo seka. Kai Mozė mirė ir Jozuė tapo Izraelio vedliu, Dievas jam pažadėjo būti su juo. Ir jis tau, iš tikrųjų, nori pasakyti: Aš noriu būti su tavimi. Šiandien, kai važiuosi namo, aš būsiu su tavimi! Kai eisi vėl į mokyklą, aš būsiu su tavimi! Jeigu tu ieškosi mano Karalystės, aš būsiu su tavimi!

Klausyk, ką Dievas Jozuei pasakė, ir tai galioja ir tau:

Jozuės 1,5     Kaip buvau su Moze, taip būsiu ir su tavimi. Neapvilsiu tavęs ir nepaliksiu! Būk stiprus ir ryžtingas, nes tu padalysi šiems žmonėms kraštą, kurį jiems duoti esu prisiekęs jų protėviams. Tik būk stiprus ir labai ryžtingas, ištikimai elgdamasis pagal visą Įstatymą, kurį mano tarnas Mozė tau davė. Nenutolk nuo jo nei į dešinę, nei į kairę, idant tau sektųsi, kad ir kur eitumei! Neleisi šiai Įstatymo knygai pasitraukti tau nuo lūpų, bet kartosi ją dieną naktį, kad ištikimai laikytumeisi visko, kas joje parašyta. Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis. Argi tau neįsakiau: „Būk stiprus ir ryžtingas“? Taigi nesibaimink ir nenuogąstauk, nes Viešpats, tavo Dievas, su tavimi, kad ir kur eitumei!“

Aš noriu mus visus padrąsinti ir pasakyti, tikėk Dievu, Jis bus ir eis su tavimi! Jis nori būti visada su tavimi, ar tu to irgi nori? Mes norime, kad mums sektųsi! Bet yra viena sąlyga. Dievas sako:

„Neleisk šiai Įstatymo knygai pasitraukti tau nuo lūpų, bet kartok ją dieną naktį, kad ištikimai laikytumeisi visko, kas joje parašyta. Tik tada padarysi savo kelią sėkmingą, tik tada tau seksis.“

Aš noriu, kad man sektųsi! Kaip tu manai, ar irgi norėtum, kad ir tau sektųsi? Žinoma! – Taigi, aš esu pasiryžęs, kai grįšiu namo, skaityti Bibliją kasdien ir melstis kasdien. Aš noriu bendrauti su Jėzumi kasdien ir ieškoti Jo karalystės. Ir tada galime žinoti, kad jis tikrai bus su mumis ir kai eisime savo gyvenimo keliu, Jis mus laimins.

Amen.

Eduardas Gossas