1AG: Gyvename ne todėl, kad esame evoliucijos proceso padariniai, o todėl, kad tokia buvo Dievo valia – sukurti žmones. Kalbėdama apie žmogaus sukūrimą Biblija niekada nenurodo tokių priežasčių: girdi, Dievas buvęs vienišas; kūryba Dievui teikusi džiaugsmą; Dievas norėjęs turėti pašnekovą, arba: Dievas norėjo sukurti būtybę, kad ją mylėtų. Pradžios knygoje 1,26-27 apsakomas Dievo noras sukurti žmogų ir jo įvykdymas: “Ir Dievas tarė: Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą. …Ir Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą; pagal savo paveikslą sukūrė jį, kaip vyrą ir moterį sukūrė juos”. Tai reiškia: mūsų norėjo, mes – lauktos būtybės. Vadinasi, mes nesame nei “kosminiai dykūnai” (F.Nietzsche) nei “Visatos pakraščio čigonai” (Ž.Monod), nei kokie nors iškilėliai iš gyvūnų pasaulio. Mes esame tiesioginis Dievo kūrybinio akto rezultatas. Toliau Biblija rašo, kad Dievas mus pamilo: “Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikima meile” (Jer 31,3). Arba: “Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą” (Jn 3,16). Ši eilutė mums liudija, kad esame skirti amžinajam gyvenimui.