Data: 2010 07 11

Misionierius
Eduardas Gossas

Pamokslų serija „Melai, kuriais mes tikime“

Skaitau vieną istoriją: Kai Romerų šeima (amerikiečiai) atvežė Selį į namus, jo ilgis buvo 30 centimetrų. Po aštuonerių metų Selis užaugo iki 3metrų 80 ir svėrė 36 kilogramus. Ir vieną dieną Selis, birmaniškas pitonas, atakavo ir smaugė 15metų sūnų, kol jis užduso.

 

Per vieną akimirką ta rami gyvatė pavirto į plėšrūnù. Tas „naminis gyvulys“, kurį visa šeima atvežė ir maitindavo, staiga tapo priešu ir parodė savo griaunamą galią.

 

Bet iš tikrųjų čia nėra staigmena, nes pitonui tik pasielgė pagal jo prigimtį.

 

Visiškai taip pat yra nuodėmė. Ji įdomi, linksma, su ja galima žaisti, miegoti ir linksmintis, bet jos prigimtis lieka! Ji visada anksčiau arba vėliau sužeidžia arba sunaikina savo mylėtojus.

 

Žiauriausias Šėtono melas yra melas apie Dievą ir nuodėmę. Jis nori mus įkalbinėti, kad Dievas ne toks, koks Jis pats sako Jis yra, – ir kad nuodėmė ne tokia, kaip Dievas pasakė.

Šėtonas nori, kad mes mažiau apie Dievą, ir mažiau apie nuodėmę galvotume. Dievas ne toks geras, ir nuodėmė ne tokia baisi.

 

Todėl kalbėsiu šiandien apie melą: „Ne kiekviena nuodėmė turi pasekmę!“

Ką Šėtonas Ievai rojuje pasakė? „Jūs tikrai nemirsite!“

 

 

Dievo priešas nori mus įtikinti, kad

-         mano nuodėmė nebus nubausta

-         aš nepjausiu, ką sėjau

-         ką šiandien nusprendžiu neturės pasekmės

-         galiu žaisti su ugnimi, ir nesideginti pirštų

 

Ar mūsų elgesys ne rodo, kad tikime tuo melu? Kai nusprendžiu padaryti nusižengimą, ar tai ne rodo, kad tai darau, nes galvojau, kad nieko tokio? Kad nebus pasekmės?

 

Mes skaitome žurnalus, klausome muzikos, žiūrime filmus (serialus), kuri mums pasiūlo tik pasaulietišką požiūrį, nepadorių̃ ir ne morališką elgesį. Gal nežinai, kad per tai

-         mūsų sąžinė atbukina ir mes priprantame prie blogo

-         mūsų troškimas auga padaryti nedorus dalykus ir mūsų troškimas patikti Dievui mažina

-         atsiranda kliūčių bendrauti su Dievu

-         mūsų mąstymas programuojasi daugiau į pasaulį

-         auga tikimybė, kad mes ir taip elgiamės, ką matome ir skaitome

-         auga nebiblinišką supratimą apie lytinius santykius, ir galu gale aukos skaistumą.

-         Auga tikimybė, kad mūsų vaikai ir anūkai gyvens be moralo ir be Dievo.

 

Mums reikia vėl ir vėl prisiminti, kad Šėtonas yra melo tėvas. Jis meluoja!!! Kai Dievas sako „,čia nuodėmė“, Šėtonas sako „čia pagyvenimas, malonumas, nepavojingas, nekenksmingas, pageidaujamas, menkas, nedidelis dalykas, to, ko tau reikia.“ Arba Šėtonas tiesiog sako „neišvengiamas dalykas!“

 

-         Tiesa yra, kad nuodėmė pavojinga ir griaunamasi jėga, kuri neša mirtį!

-         Tiesa yra, kad mes visada pjausime, ką sėjome!

-         Tiesa yra, kad kiekvienas sprendimas turi pasekmę!

-         Tiesa yra, kai žaidžiame su ugnimi mes sudegsime pirštus!

-         Tiesa yra: Subrandinta nuodėmė gimdo mirtį! (Jok 1,15)

 

Šėtonas ne tik Ievai pasakė, kad jo elgesys neturės blogų pasekmės, bet gerų!

Pr 3,5             „Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta.“

Iš principų, Šėtonas mums sako: „Turėti tą, ko trokšti yra verta viską aukoti. Tu išloši. O jeigu bus pasekmės, vis tiek čia daugiau negu tau kainuos. Sutvarkysime viską!“

 

Ieva jam patikėjo. Ir mes dažnai taip pat. Mūsų elgesys tai rodo! Jeigu nebūtų mums malonumas, tada taip nesielgtumėme.

Nuodėmė mums duoda malonumą. Žinoma! Bet tik laikinai. Ir tada pareikalauja milžinišką kainą. Išimčių nėra!

 

Vienas žmogus turėjo savo piniginėje lapelį, ant kurio buvo parašyta:

-         nuodėmė vagia draugus (Ps 51,9-10)

-         nuodėmė griauna pasitikėjimą (1Jn 3,21)

-         nuodėmė atneša sąžinės graužaties (Ps 51,5)

-         nuodėmė duoda Šėtonui galia (2Kor 2,9-11)

-         nuodėmė slopina Šventąją Dvasią (2Tes 2,19)

-         nuodėmė atneša sveikatos problemas (Ps 38,1-11; 31,10)

-         nuodėmė slegia sielą (Ps 32,3-4)

-         nuodėmė patraukia kitas nuodėmes (Jes 30,1)

-         nuodėmė griauna santykius su Dievu (Jes 59,1-2)

-         nuodėmė skatina baimę (Pat 28,1)

-         nuodėmė pavérgia mane (Jn 8,34; Rom 6,16)

 

Ir kai tam žmogui reikėjo nuspręsti arba turėti malonumą, arba paklusti Dievui, jis išsikišdavo lapelį iš piniginės ir persiskaitydavo. Ir tada jis sau užduodavo klausymą: „Ar nori mokėti tokią kainą už tą malonumą?“

 

Paprastas pavyzdys: Važiuoti mašina.

Kai vėluoju į kažkokį susitikimą, man norisi važiuoti greičiau negu galima. Ir tada vyksta tas pats principas: Tuo metu, kai nusprendžiu važiuoti greičiau, tikiuosi, kad niekas manęs nepamatys ir Policija mane nestabdys. Tikiuosi, kad nesulauksiu blogų pasekmių dėl mano nusižengimo!

 

Aš nežinau, kokoje vietoje pas tave yra pavojus nusižengti. Kokioje situacijoje tu dažniai tikisi, kad nebus blogos pasekmės?

Šėtonas mums sako:

-         Nieko tokio vieną kartą neskaityti Biblijos,

-         Nieko tokio vieną kartą praleisti pamaldas.

-         Nieko tokio vieną kartą sekmadienį dirbti.

-         Nieko tokio vieną kartą aiškiai pasakyti savo nuomonę.

-         Nieko tokio vieną kartą žiūrėti pornografiją.

-         Nieko tokio vieną kartą biški daugiau gerti.

-         Nieko tokio pabandyti vartoti narkotikų.

 

Ir nuo to viskas prasideda. Ir žinai, kas žiauriausiai? Tu padarysi vieną kartą, ir – iš tikrųjų nebus pasekmės!!! Nieko blogo neatsitiko! Ir tada žymiai greičiau tu kartoji tą dalyką antrą kartą ir trečią kartą, kol tik vėliau supranti, kad esi jau pusė metų neskaitęs Biblijos, nebuvai jau virš mėnesio pamaldose; esi priklausomas nuo alkoholio, pornografijos arba narkotikų! (klastinga nuodėmė!)

Vienas iš tų priežasčių, kodėl Dievas ne iškart nubaudžia yra, kad jis duoda laiką atsigręžti.

2Petr 3,9        Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, o kañtriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.

 

Yra dar vienas grynas melas:

Kartais mes galvojame, kad, kai mes prašome iš Dievo nuodėmių atleidimo, mes nesulauksime blogų pasekmių!

 

Kai buvo evangelizacija Barry Moore papasakojo vieną tikrą istoriją:

„Vienas vaikinas gyveno intensyvaus naktinį gyvenimą. Gerdavo ir turėdavo daug merginų. Kaip per stebuklą jis išgirdo apie Jėzų ir įtikėjo. Nuo tuo metu jo gyvenimas pasikeitė. Kaip ankščiau jis intensyviai nusidėjo, taip ir dabar jis tarnavo Dievui. Tarnaujant Dievui, jis įsimylėjo į vieną krikščionišką moterį, ir vedė ją. Jie sulaukė kūdikį ir visi buvo laimingi. Bet vieną dieną kūdikis nusirgo. Jie meldėsi ir pakvietė gydytoją. Po vizìto gydytojas kreipėsi į jauną tėvą ir pasakė: Ką jūs padarėte? Kokį gyvenimą gyvenote? – - Tas kūdikis numirs per tavo ligą, kuri slepia tavyje.“

 

Ar Dievas tam vyrui neatleido jo nuodėmes? Visiškai atleido! Bet nuodėmių atleidimas nepašalina pasekmes! Kiekviena padaryta nuodėmė turi pasekmę! Nesvarbu, ar nekrikščionys nusidedao, arba krikščionys. Ar šita nuodėmė atleista, arba ne!

 

Žiūrėkime į Bibliją!

Pavyzdys apie Dovydą ir Batšebą.

Kai Dovydas miegojo su Batšeba ir ji tapo nėščia, jis nužùdė jos vyrą ir vedė Batšebą. Dėl tokios nuodėmės pranašas Natanas atėjo pas Dovydą ir jam tiesiai šviesiai pasakė, kad jis nusidėjo prieš Dievą.

2Sam 12,13-23          ¹³ Dovydas tarė Natanui: „Nusidėjau VIEŠPAČIUI!“ Natanas atsakė Dovydui: „VIEŠPATS atleidžia tavo nuodėmę. Tu nemirsi. ¹⁴ Bet kadangi tai darydamas paniekinai VIEŠPATĮ, tau gimęs kūdikis mirs.“ ¹⁵ Natanas nuėjo namo, o VIEŠPATS ištiko kūdikį, kurį buvo pagimdžiusi Batšeba, ir jis mirtinai susirgo. ¹⁶ Dovydas maldavo VIEŠPATĮ dėl berniuko. Dovydas nieko nevalgė ir parėjęs praleisdavo naktį, gulėdamas ant žemės. ¹⁷ Rūmų seniūnai stengėsi prikalbinti atsikelti nuo žemės, bet jis atsisakė ir nieko nevalgė. ¹⁸ Septintą dieną vaikas mirė. Dovydo tarnai bijojo jam pasakyti, kad vaikas mirė, manydami: „Mes kalbėjome, dar vaikui gyvam esant, bet jis nenorėjo mūsų klausyti. Tad kaip galime jam pasakyti, kad vaikas mirė? Jis gali sau padaryti ką nors baisaus!“ ¹⁹ Pamatęs, kad tarnai tarpusavyje kalbasi pašnabždomis, Dovydas suprato, jog vaikas miręs. Dovydas paklausė tarnų: „Ar vaikas mirė?“ ­ „Taip, mirė“, ­ atsakė jie. ²⁰ Tada Dovydas atsikėlė nuo žemės, išsimaudė, išsikvėpino ir persivilko drabužius. Nuėjęs į VIEŠPATIES Namus, puolė kniūbsčias. Paskui parėjo į rūmus. Jam paprašius, buvo padėta valgių, ir jis valgė. ²¹ O dvariškiai klausė: „Ką tai reiškia, ką tu darai? Vaikui gyvam esant, pasninkavai ir verkei, o mirus, atsikėlei ir valgai!“ ²² Jis atsakė: „Vaikui dar gyvam esant, aš pasninkavau ir verkiau, nes galvojau: ‘Kas žino? Gal VIEŠPATS bus man maloningas, ir vaikas liks gyvas.’ ²³ O dabar, jam mirus, kodėl turėčiau pasninkauti? Argi galėčiau jį vėl sugrąžinti? Aš pas jį nueisiu, bet jis pas mane nesugrįš.“

Dovydas suprato, jog jo nuodėmės pasekmė yra kūdikio mirtis. Dievas teisingai elgėsi.

 

Ahabas, Izraelio karalius, gyveno žiauria gyvenimą. Pranašas Elija atėjo pas jį ir pranešė jam Dievo bausmę. Ir mes skaitome:

1Kar 21,25-28           ²⁵ Iš tikrųjų, niekada nebuvo kito tokio kaip Ahabas, kuris būtų buvęs taip pasidavęs daryti, kas nedora VIEŠPATIES akyse, savo žmonos Jezabelės skatinamas. ²⁶ Jis elgėsi pasibjaurėtinai, eidamas paskui stabus, kaip darė amoritai, kuriuos Dievas išvarė prieš izraelitus.²⁷ Išgirdęs šiuos žodžius, Ahabas persiplėšė drabužius ir apsivilko ašutine ant nuogo kūno. Jis pasninkavo, miegojo apsivilkęs ašutine ir vaikštinėjo prislėgtas. ²⁸ Tada Eliją Tišbietį pasiekė VIEŠPATIES žodis: „Ar matei, kaip Ahabas nusižemino prieš mane? Kadangi jis nusižemino prieš mane, neužtrauksiu nelaimės jo dienomis. Ant jo namų užtrauksiu nelaimę jo sūnaus dienomis.“

Mūsų nuodėmės turi pasekmę. Ne tik mums, bet gali būti, kad pasekmę ištiks mūsų vaikams.

Yra melas galvoti, kad atleista nuodėmė neturės pasekmės! Biblijoje randame daug pavyzdžių.

 

Daugelis klyst galvodama, kad po atsivertimo mūsų nuodėmių pasekmių dingsta. Kas atsitinka, kai žmogus įtiki į Dievą? Biblija sako:

2 Kor 5,17     Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena – praėjo, štai atsirado nauja.

 

Taip, nuodėmės atleistos! Nuodėmės pasekmė yra mirtis. Šita pasekmė̃ yra iš tikrųjų pašalinta. Mums nuodėmė nebetrukdo bendrauti su Dievu. Ji nebe siena tarp mūsų ir Dievo!

Mes esame nauji kūriniai, bet viduje!!! Mūsų mąstymas pasikeitė, mūsų elgesys kitoks. Mums nebereikia nusidėti. Mes esame išlaisvinti iš nuodėmių pinklės.

Bet mes vis dar turime savo sutuoktinį, turime tuos pačius draugus, vaikus ir giminaičius. Einame į tą patį darbą. Turime tą patį kūną. Per išgelbėjimą mes tampame kietokais, bet praeitis neišnaikintas!

 

Mielieji, tai būtent yra tas žiaurumas. Šėtonas nori, kad mes galvotume, kad nuodėmė nieko tokio! Bet iš tikrųjų turi pasekmę!

Dievas mums padeda gyventi kitaip ir po išpažintų nuodėmių nebenusidėti. Dievas mums padeda tą, ką mes nugriovėme vėl pastatyti. Mūsų reputaciją vėl atstatyti, bet tai užtrunka, Reikia stengtis užsidirbti kitų žmonių pasitikėjimą, kai pvz. ankščiau pavogė.

 

Kai policija mane sustabdytų, nes per greičiau važiavau, jis gali rašyti mažesnę baudą kai gailiuosi. Jeigu jis labai labai malonus, tada tik tai barė žodžiais ir paleidžia. Bet tai jau vadinčiau „stebuklu“. Bet jis turi teisę man paskirti pilną bausmę!

 

Mes galime paprašyti Dievo malonės ir gailestingumo. Ir Jis nuspręs, kokios pasekmės mums bus. Tai yra rimtas stebuklas, kai Dievas pilnai nuims mūsų pasekmes. Tada šlovinkime jam už tai. Bet būkime pasirengę užmokėti pilną nuodėmės kainą savo gyvenime.

 

Mano tėtis vieną kartą pasakė: Kuo kartesne tampa nuodėmė, tuo saldesniu tampa Kristus! (kontrastas)

 

Mes paskirti gyventi šventą gyvenimą. Todėl turime Bibliją. Ten parašyta, kaip reikia gyventi, kad nenusidėtume.

 

Kai iki šiol žaidei su nuodėme ir šiandien supratai, kad tu tikėjai melu, tada gali ateiti pas Dievą. Paprašyk nuodėmių atleidimo ir už tai, kad pašvelninai nuodėmę. Kreipkis į Jį, ir Jis tau padės nuo šiol kitaip gyventi. Amen.

Kauno laisvųjų krikščionių bažnyčios narys: Juozas Kažukauskas

Data: 2012 02 19

Vieta: Nemuno g. 16a, Kaunas

Juozas 2012-02-19

Data: 2010 06 20

Misionierius
Eduardas Gossas

Pamokslų serija „Melai, kuriais mes tikime“

Mes žmonės kartais tikime melais. Nors, žinoma, galvojame, kad tai tiesa, o ne melas. Praeitą kartą kalbėjau apie tai, kad mes kartais tikime, kad Dievas ne visada geras, bent ne visada geras man. Konkrečiai uždaviau klausimą: Ar tikiu, kad Dievas man jau viską davė, kad gyvenčiau Dievui patinkantį gyvenimą? – Šėtonas mums meluoja ir sako, kad mums dar vis kažko trūksta, kad vis dar kažko trūksta mūsų laimei.

Šiandien kalbėsiu apie kitą melą, kuriuo mes dažnai tikime:

„Dievo įstatymai ir taisyklės apriboja mano laisvę!“

 

Mes esame laisvi žmonės. Ir visi aplink mus mums sako: „Tu laisvas žmogus. Tu turi savo valią. Tu gali daryti ką nori. Neleisk kitiems tau pasakyti, kaip reikia gyventi. Tu pats galvok ir gyvenk, kaip tau atrodo yra teisinga!“

Kai gyveni remdamasis tokiais principais, staiga atsiranda viena problema: Dievas tau sako, kaip reikia gyventi! – Jis sako, ką galima daryti ir ko negalima. Ir tu jautiesi, lyg Dievo įstatymai ir taisyklės apribotų tavo laisvę.

 

Bet vėl ir vėl Biblijoje parašyta, kad Dievo įstatymai yra mūsų labui ir saugumui. Paklusnumas yra kelias į laisvę. Bet šėtonas duoda mintį, kad Dievo nurodymai varginantys, neprotingi ir neteisingi; ir kai paklūstame Jam, tampame nelaimingi ir nelaisvi.

 

Šėtonui pavyko nukreipti Ievos dėmesį į tą vienintelį Dievo pasakytą apribojimą: Dievas neleidžia tau valgyti nuo to medžio!

Pvz. Baltas lapas su tašku. à Visi žiūri į tašką, o pamiršta, kad visas lapas baltas.

Ar žinai, kaip kai kurie reaguoja į apribojimus? – Jie jaučiasi taip, lyg visa, kas gera, iš jų yra paimta; atimtas visas džiaugsmas.

 

Skaičiau vienos moters liudijimą:

„Kai man kai ką uždraudė, jaučiausi taip, lyg man pavogė džiaugsmą ir viską, kas yra gera. Tada pradėjau valgyti tai, ką tik norėjau, kada norėjau ir kiek norėjau. Nes jaučiausi per draudimus nubausta.“

 

Ta moteris nusprendė būti laisva; valgyti ką tik, kiek tik ir kaip tik norėjo. Ar tai neskamba kaip laisvė??? Nėra apribojimų! Kaip gerai!

 

Šėtonas Ievai sakė rojuje: „Daryk, ką nori. Niekas neturi teisės tau apriboti arba drausti.“ Ir Ieva valgė.

 

Kokia buvo pirmoji nuodėmė? Nepaklusti Dievui; žinoma. Bet konkrečiai per kokį elgesį? – Per valgymą nuo uždrausto medžio! Ieva (ta prasme) pasirinko per didelį asortimentą! Dievas davė tik vieną apribojimą: Nevalgyti nuo vieno vienintelio medžio! – Bet Ieva skynė ir valgė ir tai darė kartu su Adomu.

 

Mes galime pasirinkti kelią, kuriuo einame – kaip ir Ieva. Bet tuo pačiu metu pasirinksime ir mūsų kelio pasekmes! Ką pasėsi, tą ir pjausi.

 

Tikėjimas melu ir atitinkamas elgesys visada veda į skaudžią nelaisvę!!! Tik tiesa mus išlaisvina!

 

Paklausykime, kaip baigiasi tas moters liudijimas: „Kai supratau, kad tikra laisvė atsiranda per paklusnumą, dingo mano priklausomybė nuo valgymo; numečiau 30 kilogramų ir baigėsi depresija, kurią turėjau.“

Ji paliudijo, kad ji nebuvo laisva. Ji galvojo, kad pagaliau atrado laisvę, bet viskas virto į priklausomybę, į persivalgymą, priaugo 30 kilogramų ir apsirgo depresija.

Ar tai yra ta žadėtoji laisvė?

 

Šėtonas niekada neduoda laisvės! Tiesa veda į laisvę; Dievo tiesa. Todėl labai svarbu suprasti, kodėl Dievas mums davė ribas, įstatymus, įsakymus, apribojimus …

Ne tam, kad būtume vergai, bet iš tikrųjų laisvi!

 

Kai ta moteris suprato, kad Dievo tiesa išlaisvina, pradėjo tikėti tiesa. Ir patyrė išlaisvinimą iš priklausomybės.

Ir kokia tiesa ji pradėjo tikėti? – Tikrą laisvę atneša paklusnumas! Paklusnumas manęs neapriboja, bet veda į laisvę!

 

Jėzus sako:

Jn 8,31-32     „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvùs.“

 

Mes, iš prigimties, turime daug troškimų:

-         daryti, ką norime

-         laisvai reikšti savo nuomonę

-         per daug negalvoti prieš kažką darant.

-         Turėti laisvę

• nuspręsti žiūrėti bet kokį filmą,
• naršyti internete be apribojimų,
• būti kartu su savo pasirinkta „hebra“,
• būti bet kokioje būsenoje darbe,
• daryti, ką noriu, kai būnu visiškai vienas …

 

Šėtonas mums šnibžda „Tu gi turi teisę kartas nuo karto daryti, ką nori. Kai visada gyveni pagal principą „Ką dabar darytų Jėzus“ tu pavargsi ir perdegsi. Tarnauk savo Viešpačiui, bet saikingai. Ne persistenk!“

 

Mes žmonės nesame laisvi daryti ką norime. Dažnai mums atrodo, kad sprendžiame patys. Jėzus sako:

Jn 8,34-36     „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. ³⁵ Bet vergas ne amžinai namuose lieka, tik sūnus lieka ten amžiams. ³⁶ Tad jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi.

 

Ir toliau rašo Apaštalas Paulius laiške romiečiams:

Rom 6,16-18  ¹⁶ Argi nežinote, kad, pasiduodami kam nors vergiškai tarnauti, jūs iš tiesų tampate vergais to, kurio klausote, ar tai būtų nuodėmė, vedanti į mirtį, ar klusnumas, vedantis į teisumą. ¹⁷ Ačiū Dievui, kad, buvę nuodėmės vergais, jūs iš širdies paklusote tam mokslo pavyzdžiui, kuriam buvote pavesti, ¹⁸ ir, išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais.

Rom 6,20-23  ²⁰ Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi [laisvi] nuo teisumo. ²¹ Bet kokią naudą turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk anų dalykų galas ­ mirtis. ²² O dabar, išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių šventumą ir kaip baigtį ­ amžinąjį gyvenimą. ²³ Atpildas už nuodėmę ­ mirtis, o Dievo malonės dovana ­ amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje.

 

Biblija sako, kad nesame visiškai laisvi! Mes esame arba nuodėmės vergai, arba Dievo tarnai.

 

(Kodėl vadinamės „Laisvaisiais“?)

 

Pvz. vergas – tarnas   Įsivaizduok, tu gyventum biblijiniais laikais. Tais laikais buvo ir vergų turgūs. Ten buvo galima įsigyti vergus už pinigus. Ir ten stovėtų vienas vergas. Jis jau turėjo daug žiaurių šeimininkų, kurie jį išnaudojo ir darė su juo, ką tik norėjo. Ir vienas pirkėjas ateitų pas jį ir brangiai jį išpirktų. Ir tas pirkėjas jam pasakytų: „Aš tave labai brangiai išpirkau. Ne tam, kad išnaudočiau tave, kaip kiti šeimininkai, bet, kad tau dovanočiau laisvę. Ateik į mano namus ir atsigauk; pailsėk ir išsigydyk savo žaizdas. Tada tau paaiškinsiu, kaip tu galėtum man patarnauti, kaip laisvas tarnas.“

 

Taip Jėzus pasielgė su mumis. Mes atgimę krikščionys esame laisvi! Bet ne visiškai laisvi. Esame laisvi nuo nuodėmės, bet ne laisvi nuo Dievo; nuo Jo nurodymų ir įstatymų!

 

Kiekvienam žmogui reikia prisirišimo. Jis yra priklausomas nuo vieno arba kito dalyko. Jeigu ne priklausomas nuo narkotikų, tada nuo kompiuterio, vaikų, partnerio, maisto, sveikatos, religingumo, šuns arba karjeros. Kitaip jis negali gyventi. Visos priklausomybės veda į nelaisvę. Tik priklausomybė nuo Dievo veda į laisvę!

 

Todėl ir žmonės Biblijoje rašo:

Ps 119,1-2     Laimingi, kurių kelias be priekaišto, kurie gyvena pagal VIEŠPATIES Įstatymą. ² Laimingi, kas laikosi jo įsakų ir ieško jo visa širdimi.

Ps 119,47-48 ⁴⁷ Mėgaujuosi tavo įsakymais, nes juos myliu. ⁴⁸ Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, ­gilinuosi į tavo įstatus.

Žmonės, patyrę Dievo išlaisvinimą, paklūsta Dievo nurodymams. Mums reikia taisyklių ir ribų. Kitaip negalėtume orientuotis ir būtų betvarkė. Dievas tai žino ir todėl Jis mums davė įsakymus ir taisykles.

Gali būti, kad žmogiškos taisyklės negeros. Bet Dievo taisyklės visada geros ir visada naudingos mums. Yra daug žmonių, kurie galėtų paliudyti, kad tai yra tiesa ir jie savo gyvenime patyrė tikrą laisvę.

 

Taigi – Dievas mums duoda ribas, bet jose – laisvę. Jis davė mums įsakymus  IR  laisvę!

 

Pvz. Statant namą    Galima bet kur pirkti sklypą, bet statant reikia laikytis atstumo nuo gatvės ir kaimyno. Bet kiek kambarių, kokia stogo spalva … gali laisvai išsirinkti. Todėl nesu nelaisvas, bet turiu veiksmų laisvę. (Prisiminkime baltą lapą su tašku!)

 

Taip pat Dievas mums sako:

- Hebr 10,25  Nepraleiskime savųjų susirinkimų, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau įžvelgiate besiartinančią dieną.

Bet į kokią bendruomenę eiti, Dievas mums davė laisvę. Eik ten, kur tau patinka, bet eik į šventųjų susirinkimus!

- 1Kor 7,39    … ji laisva ir gali tekėti už ko nori, kad tik Viešpatyje.

Tu turi laisvę išsirinkti savo gyvenimo parterį – tik, kad partneris būtų Dievo vaikas!

- Pat 5,15-18 ¹⁵ Gerk vandenį iš savo talpyklos, šviežią vandenį iš savo šaltinio. ¹⁶ Nejau tavo šaltiniai turėtų lietis laukan, o vandens srovės ­ į gatves? ¹⁷ Tebūna jie tau vienam, o ne dalyboms su svetimaisiais. ¹⁸ Tebūna palaimintas tavo šaltinis; džiaukis savo jaunystės žmona.

Mes galime mėgautis intymumu, bet tik su savo sutuoktiniu!

-   Mes galime/turime užsidirbti pinigus, bet legaliai!

-   Mes galime pailsėti ir atsigauti, bet ne tinginiauti!

-  …

Dievo įsakymai ir taisyklės tavęs neapriboja. Dievas – geras šeimininkas. Kai mes pradedame jam nuoširdžiai tarnauti ir atsiduoti Jam iš dėkingumo, patirsime tikrą laisvę.

 

Jėzus veda į laisvę. Jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Jis myli tave daugiau negu geriausias pasaulio tėtis. Kai ateini pas Jį, Jis tave apdovanoja, o nuodėmes pašalina.

 

Ar tu jau esi Dievo vaikas? Ar jau esi patyręs išlaisvinimą nuo nuodėmės? Ar esi išgelbėtas?

Netikėk, kad Jėzus apriboja tavo laisvę. Tai Šėtono melas. Gyvenimas be Dievo veda visada į priklausomybę. Paklusnumas suteikia laisvę.

Ar esi priklausomas nuo kažko? – Jėzus nori tave išlaisvinti.

 

Ateik pas Jėzų! Jis yra tiesa! Ir tiesa tave tikrai išlaisvins.

Amen!

Vilniaus laisvųjų krikščionių vyresnysis: Artūras Rulinskas

Data: 2012 02 12

Vieta: Nemuno g. 16a, Kaunas

Arturas Rulinskas 2012-02-12