Šaltinis: GBV Dillenburg GmbH

Kartą vienas žmogus  parašė man dvidešimt puslapių laišką. Bet laiškas, kurį tu gausi, turi 1200 puslapių. Galbūt kyla klausimas: Ar Biblija tikrai yra „Dievo laiškas“? Daugelis sako: „Tai netiesa, Bibliją parašė žmonės, atspauzdino ją Vokietijoje ar Šveicarijoje ir platina ją krikščionių bendruomenės“. Taip. Bet iš kur krikščionių bendruomenės gavo pergamentus? Jie parašyti Dievo žmonių, kuriuos Dievas panaudoj, kad užrašytų Jo žodį.

Įsivaizduokite kabinetą, kuriame sėdi koks direktorius ir diktuoja sekretoriui laišką. Ir viską, ką sako direktorius, sekretorius užrašo, po to atspausdina. Direktorius pasirašo po laišku, ir laiškas keliauja į paštą. Kyla klausimas: “Kas parašė laišką? Direktorius ar sekretorius?” Kas nors nepagalvojęs, pasakys: “Sekretorius”. Protingas žmogus atsakys: “Direktorius. Jis diktavo laišką, sekretorius tik užrašinėjo”.

Tas pats ir su Biblija. Dievo žmonės, kurie rašė atskiras Biblijos knygas , girdėjo Dievo balsą, žodis žodin užrašė tai, ko norėjo Dievas.

Taip Biblija tapo laišku ne tų, kas užrašinėjom o Dievo laišku mums, reiškia ir tau.

Jie klausė Dievo balso savo širdimi, o paskui rašė. Tu gali tai geriau suprasti, jei visa tai prilyginsi muzikos instrumento grojimui. Tik tada triūba nuostabiai skamba, kada muzikantas ją pučia. Taip Dievas įkvėpė žmones, kurie Jam tarnavo. Dieviškas įkvėpimas – žmones, kurie Jam tarnavo. Dieviškas įkvėpimas – Jo balsas – buvo jų širdyse. Tai Šventosios Dvasios kvėpavimas. Taip buvo užrašyti tie žodžiai. Biblijos rašytojai buvo Dievo įkvėpti, juos vedė Šventoji Dvasia. Mes dar sakome: jie buvo įkvėpti Šventosios Dvasios.