8AI: Visų pirma įsidėmėkime: išganymo galimybę suteikė ne Judas, bet Jėzus. Viešpaties Jėzaus mirtis buvo būtina, kad žmonės būtų atpirkti. Tik absoliučiai nekaltas, esantis be nuodėmės, turėjo būti nuteistas vietoj nusidėjėlių už jų nuodėmes. Pagal Dievo planą jis paaukotas dėl mūsų nusikaltimų  ir prikeltas mums nuteisinti” (Rom 4,25). Nukryžiavime – nuo pat pradžios iki pabaigos – dalyvavo daug žmonių, žydų ir romėnų: aukštoji Izraelio taryba (Mk 14,64), susirinkusi minia (Jn 19,7; Apd 13,28), Pilotas (Mk 15,15) ir romėnų kareiviai (MK 15,24). Ir Judas dėl savo išdavystės buvo tiesioginis dalyvis. Išdavystė jam buvo ne “Dievo prievolė”, o laisvas apsisprendimas. Kad Viešpats Jėzus iš anksto žinojo, ką Judas padarys (Jn 13,21-30), ir kad net ST apie tai smulkiai pranašaujama (Zach 11,12-13) – Dievo visažinystės ženklas, bet jokios prievartos Judui nebuvo. Iš biblinių tekstų negalima vienaprasmiškai suprasti Judo išdavystės motyvų. Krelingene esančio Parengiamojo centro įkūrėjas H.Kemner’is daro ir tokią prielaidą, esą Judas norėjęs įklampinti Jėzų į šią kritinę situaciją, kad Jėzus pagaliau parodytų Izraeliui savo galybę. Judas negalėjęs net įsivaizduoti, kad Jėzus nuolankiai leisis žudomas. Nors prie Jėzaus mirties tiesiogiai prisidėjo daugybė žmonių, vis dėlto ne jie buvo tikrieji kaltininkai, nes Jėzus mirė už visos žmonijos nuodėmes. Kiekvienas iš mūsų yra prisidėjęs prie Jėzaus mirties, nes “jis sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo krito kirčiai dėl mūsų kalčių. Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, jo žaizdomis mes buvome išgydyti” (Iz 53,5).

Petras, išsigynęs Jėzaus prieš menką tarnaitę, visiškai sulygintinas su Judu, išdavusiu Jėzų. Tie du vyrai skiriasi iš esmės ne savo nuodėme, bet atgaila. Kadangi Petras savo elgesį apgailėjo (2Kor 7,10: “liūdesys dėl Dievo”) ir atgailavo, jam buvo atleista. Ir Judui būtų buvę atleista, jei būtų kreipęsis ten, kur reikėjo – į Jėzų. Judas negrįžo pas savo Viešpatį, todėl jo poelgis pasmerkiamas: “Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip jam nustatyta, bet vargas tam žmogui, kuris jį išduoda” (Lk 22,22).

Šaltinis: GITT, W. (1995). Dažniausiai kylantys klausimai. ISBN 99806-401-56-9

Iš vokiečių kalbos vertė: Eglė Baužytė ir Ina Drąsutienė