Kartą važiuojant autostrada man kilo nerami mintis… Keliaujant visą laiką man reikėjo galvoti: „Dėmesio! Pavojus gyvybei!“ Jūs suprantate, šiandien tapo normalu ne mirti lovoje senam, o žūti avarijose, dėl nelaimingų atsitikimų arba mirti nuo širdies infarkto. Anksčiau žmonės mirdavo sulaukę 90 metų. Šiandien taip nebūna. Leidžiantis į oro uostą sudužta lėktuvas – žusta 87 aukščiausi Lenkijos pareigūnai, nuo skardžio nulėkė autobusas – 60 žuvo, gamykloje įvyko sprogimas – vėl žuvo… Autovarijose kasdien masiškai žūsta žmonės. Tik galbūt žiniose to jau per daug nebesureikšmina… Kas kelis dešimtmečius kyla karas. Kas 50 m. – pasaulinis karas… Tikrai esame apsupti pavojų!

Apie tai mąstydamas prieinu išvados: „Mes tikrai nebeturime galimybės patogiai mirti lovoje“. Įsivaizduokite, kad šiandien dešimtą valandą vakaro įvyks avarija –  jūs žūsite. Juk, taip galėtų atsitikti, ar ne? Kur tada būsite vienuoliktą valandą? Kas bus su jumis? Ar kada nors apie tai esate galvoję?

Manau, vienintelis išsigelbėjimas yra ieškoti Jėzaus. Ieškoti Dievo sūnaus, kuris yra gailestingas ir mirė, kad išpirktų mūsų nuodėmes… Kaip manote kodėl pasaulyje dedasi tokie anksčiau paminėti dalykai? Galbūt pamažu jau veriasi pragaras… ir pildosi Nostradamo pranašystės. Galbūt…

Anonimas