10AG: Visiems žinoma, kad Babelio bokšto statytojams už puikybę buvo sumaišyta kalba. Mažiau kam žinoma, kad Dievas žmogui tada suteikė veiksmų laisvę: “Ką tik  užsimos daryti, nieko nebus jiems negalima” (Pr 11,6). Dievas nevaržo žmogaus, darančio tai, ko neturėtų daryti. Žmogui būtų geriau, jei jis nemokėtų statyti dujų kamerų, kuriose masiškai naikintų žmones, kad nesukurtų atominių bombų, kuriomis griautų miestus, kad nesumanytų ideologinių sistemų, padarančių žmones vergais. Žmogus sugeba nuskristi į Mėnulį, persodinti organus, manipuliuoti genais. Nuo Dievo nutolęs žmogus manosi esąs nepriklausomas ir neriboja savo veiksmų. Jo darbai jį nuteis. Tikintis žmogus vadovausis Biblijos gairėmis, tad darys ne viską, kas padaroma. Įsakydamas “Būkite vaisingi ir dauginkitės” (Pr 1,28), Dievas padaro mus kūrimo proceso dalyviais. Sukūręs vyrišką ir moterišką lytį, Dievas sudarė visas sąlygas šiam kūrybiniam vyksmui, bet skulptoriumi lieka jis pats: “Tavo akys matė mane dar negimusį” (Ps 139,16). Manipuliuodami genais įsibrauname į Dievo sureguliuotą procesą, iškreipiame jį: į apvaisintą ląstelę perkeltieji genai gali būti perduoti vėlesnėms kartoms. Ši invazija negrįžtama, joje slypi dar kol kas neįžvelgiami pavojai. Savo utopinėje vizijoje Ch.Flämig’as galutiniu genetikos tikslu įsivaizduoja antžmogio sukūrimą: “Skvarbiausi žmonijos protai… sukurs genetinius metodus, išras naujas savybes, organus ir biologines sistemas, tarnaujančias interesams, laimei ir džiaugsmui tų dieviškųjų būtybių, kurių tik menkas provaizdis esame mes, apgailėtini šių dienų padarai”. Turėdamas tokį tikslą žmogus prilygsta Dievą niekinančiam Prometėjui:

“Štai sėdžiu aš, formuoju žmones

Tokius kaip aš,

Darau sau visą gentį,

Kad kęstų ir kad verktų,

Patirtų malonumą, džiaugsmą

Ir kad paniekintų tave

Kaip aš!” (J.V.Goethe).

(Vertė L.M.Vabalas)

Šaltinis: GITT, W. (1995). Dažniausiai kylantys klausimai. ISBN 99806-401-56-9

Iš vokiečių kalbos vertė: Eglė Baužytė ir Ina Drąsutienė