11KI: Ar galite remdamasis (gamtos) mokslais, man įrodyti, kad pragaras egzistuoja? (Gimnazistės klausimas)
11AI: Mokslo teiginių sferai nustatytos aiškios ribos, į kurias, deja, per dažnai neatsižvelgiama. Pažinti ir moksliškai paaiškinti įmanoma tik tuos materialaus pasaulio procesus, kurie yra išmatuojami. O tų procesų, kurie matais neišmatuojami ir neišreiškiami skaičiais, mokslas paaiškinti nebegali. Vadinasi, gamtos mokslas taip pat neturi teisės peržengti savo ribų, antraip jis liautųsi buvęs mokslu ir virstų nuoga abstrakčia spekuliacija. Joks mokslas nesuteikia informacijos apie pasaulio atsiradimą ar jo pabaigą. Joks mokslas negali atsakyti ir į klausimą: kas ten, anapus mirties. Bet jei mokslas mums nieko nesugeba pasakyti apie pragaro egzistavimą, tai vis dėlto yra viena ypatinga vieta, kurioje galima gauti tikrą atsakymą. Tai – Golgota. Žvelgdami į Golgotos kryžių, įsitikinsime dangaus ir pragaro realumu. Kryžius yra geriausias Rašto aiškintojas. Jei žmonės galėtų automatiškai, tarsi konvejeriu, patekti į dangų, kryžiaus neprireiktų. Juk jei egzistuotų kokia religija ar koks kitas išganymo būdas, Dievas nebūtų leidęs savo mylimam Sūnui plūsti krauju ant kryžiaus. Todėl kryžius mums aiškiai įrodo: pragaras iš tikrųjų yra. Viešpats Jėzus padarė viską, kad mus išvaduotų iš pragaro. Jei nebūtų buvę Golgotos, visi mes būtume pasmerkti (Rom 5,18). Tai, kas įvykdyta ant kryžiaus, galima išreikšti vienu sakiniu: “Čia Dievo Sūnus gelbsti nuo pragaro!” Nėra didesnio žygio, atlikto žmogaus labui, kaip Golgotos žygis. Viešpats Jėzus įtaigiai pamokslavo apie meilę ir gailestingumą, malonę ir teisingumą, apie dangų, tačiau ypač rimtai jis kalbėjo apie pragarą. Jis apibūdina pragarą kaip bedugnę prarają, vietą, kurioje “kirmėlės nemarios ir ugnis negęstanti” (Mk 9,44), kaip “amžinojo kentėjimo” vietą (Mt 25,46). Žinodamas šią realybę jis nuolatos įsakmiai perspėja, kad nepatektume ten:
“Jeigu tavo dešinioji akis skatina nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Verčiau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą” (Mt 5,29-30).
“Jei tavo ranka ar koja gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ir raišam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ar abiem kojom būti įmestam į amžiną ugnį” (Mt 18,8).
Šaltinis: GITT, W. (1995). Dažniausiai kylantys klausimai. ISBN 99806-401-56-9
Iš vokiečių kalbos vertė: Eglė Baužytė ir Ina Drąsutienė
