1AB: Atsakydami į klausimą apie Biblijos tikrumą, pasitelksime pavyzdį, gerą tuo, kad jį galima išnagrinėti matematiškai. Biblijoje yra 6408 pranašystės, iš kurių 3268 jau išsipildė, o likusios tebelaukia išsipildymo, nes skelbia dar tik būsimus įvykius. Viskas išsipildė visiškai taip, kaip buvo pranašauta. Jokioje kitoje knygoje per visą pasaulio istoriją šito nesurasi. Būtent tai yra neprilygstama tikrumo praba, ir ji net išreiškiama matematiškai. Dabar norėtume paklausti, ar įmanoma, kad tiek daug pranašysčių išsipildytų atsitiktinai, t.y., ar galima įrodyti, kad jos išsipildė be Dievo veikimo. Pasitelksime tikimybių apskaičiavimo būdą. Mūsų modelyje atsižvelgsime į tai, kad kartais daugeliu Biblijos eilučių aprašoma viena vienintelė pranašystė, o kartais vienoje eilutėje glūdi kelios pranašystės. Neskaičiuosime ir kelis kartus pasikartojančių pranašysčių. Tačiau tas modelio suprastinimas vėliau, nustačius bazinę tikimybę, nebeteks reikšmės.

Imkime labai didelę atsitiktinio vienos pranašystės išsipildymo bazinę tikimybę p = 0,5, ir galime matematiškai tiksliai apskaičiuoti 3268 iki šiol išsipildžiusių pranašysčių bendrąją tikimybę w. Rezultatas: w = 2-3268 = 1,714.10-984. Paprastai tikimybė, kad pranašinga ištarmė išsipildys, matematiškai išreiškiama nuo 1:1000 iki 1:(prie) daugelio milijonų. Vadinasi, nustatę bazinę tikimybę 1:2 (=0,5), visiškai apsidraudėme. Kad geriau įsivaizduotume skaičių w, panagrinėkime kelias sugalvotos loterijos lošimo sistemas. Jei komercinėje skaičių loterijoje “6 iš 49″ – t.y. iš 49 paeiliui sunumeruotų langelių – visiško pataikymo tikimybė yra maždaug 1:14 milijonų, tai kiek langelių turėtų būti padidinta loterijos kortelė, taip pat atspėjant šešis skaičius, kad sužinotume atsitiktinio 3268 pranašysčių išsipildymo tikimybę? Kokio dydžio ta kortelė turėtų būti?

a) teniso stalo dydžio?

teniso stalo plote A = 1,525 m x 2,74 m = 4, 1785 m2 telpa L = 167140 įprastinės loto kortelės langelių.

b) futbolo aikštės dydžio?

Kai A = 7350 m2, L = 459 375 000 langelių.

c) arba viso Žemės rutulio paviršiaus dydžio?

Kai A= 510 mil km2, L = 31,3653.1018 langelių, kur 1018 reiškia trilijoną arba milijoną bilijardų.

Apskaičiavus tikimybę iš sunumeruotų langelių kiekio L atspėti šešis tikruosius numerius, rezultatai būtų tokie:

a) w = 1:0,4.1030 (arba 2,5.10-30)

b) w = 1:1,3.1049 (arba 7,69.10-50)

c) w = 1:1,3.10114 (arba 7,69.10-115)

Iš gautųjų skaičių matome, kad šiuo atveju jokių įprastinių palyginimų nepakanka. Toks stulbinantis matematinis langelių apskaičiavimo rezultatas! Norėdami jį vis dėlto su kuo nors palyginti, turėtume pasitelkti bendrąjį Visatos atomų skaičių, o jis yra 1080, tad jau savaime neįsivaizduojamas. Tai vienetas su 80 nulių arba 10 milijardų, aštuonis kartus padaugintų iš savęs. Gautąjį tos superloterijos kortelės transastronominį – 2,74.10164 - langelių skaičių būtų įmanoma įsivaizduoti, pasiūlius dar vieną mūsų supratimą pranokstantį palyginimą: įsivaizduokite tiek mūsų Visatos dydžio kitų visatų, kiek mūsų Visatoje atomų. Ir visų tų visatų bendras atomų skaičius vistiek 27 400 kartų mažesnis už gautąjį loterijos kortelės langelių skaičių.

Visam tam įmanomas tik vienas vienintelis priimtinas paaiškinimas: pranašystės – iš Dievo, joks žmogus čia niekuo dėtas. Apskaičiavimai leidžia daryti išvadą, kurią Jėzus yra trumpai suformulavęs žinomoje maldoje Tėvui (dažnai klaidingai vadinamoje “Vyriausiųjų kunigų malda”, nors joje nekalbama apie vyriausiojo kunigo tarnystę – atgailavimą už žmonių nuodėmes): “Tavo Žodis yra tiesa!” (Jn 17,17). Vadinasi, Biblija negali būti žmogiškos kilmės, nes pasakyta: “Visas Raštas yra Dievo įkvėptas” (2Tim 3,16). Dievas naudojosi savo išrinktaisiais žmonėmis, kuriems suteikė mums svarbią informaciją, kad jie tą informaciją nešališkai, neišryškindami nei savo asmens, nei būsenos, nei jausmų, užrašytų mums. Plačiau šis klausimas aptariamas knygos priede, pirmojo skyriaus “Pagrindinės Biblijos tezės” trijuose skirsniuose: I.1 Apie jos kilmę; I.2 Apie jos teisingumą; I.3 Apie jos tiesos išbandymą.

Šaltinis: GITT, W. (1995). Dažniausiai kylantys klausimai. ISBN 99806-401-56-9

Iš vokiečių kalbos vertė: Eglė Baužytė ir Ina Drąsutienė