2KR: Ar mes – t.y. krikščionys ir musulmonai – meldžiamės ne vienam ir tam pačiam Dievui? (Musulmono klausimas)
2AR: “Gal galiu pateikti kontrklausimą: Ar Jūsų Dievas Alachas – Jėzaus Kristaus tėvas?” – “Ne, Alachas neturi sūnaus. Tai būtų piktžodžiavimas!” – “Vadinasi, Jūsų Dievas ir mano Dievas – ne tas pats Dievas”. Kadangi egzistuoja daug religijų, ne tik Jums, bet ir daugeliui kitų žmonių kyla tolerantiškas klausimas: o gal visos jos garbina vieną ir tą patį Dievą? Jau Senojo Testamento laikais Biblijos Dievas paliudijo esąs vienintelis: “Aš esu pirmas, aš – paskutinis, kito Dievo be manęs nėra” (Iz 44,6); “Aš, aš esu Viešpats, kito be manęs gelbėtojo nėra” (Iz 43,11). Šis gyvasis Dievas yra Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas (Mt 22,32); jis yra Jėzaus Kristaus Tėvas (Mk 14,36a). Štai kokie skirtumai tarp Alacho ir Jėzaus Kristaus Tėvo:
1. Dievo santykis su žmonėmis: Islame Dievas apskritai neapsireiškia, jis lieka nepasiekiamoje tolybėje. Nuolatinis šauksmas “Alachu akbar” – Dievas visada pats didžiausias – reiškia: su juo asmeninis bendravimas neįmanomas. Alachas visada yra kitapus, lyg koks Rytų šalies valdovas, sėdintis soste aukštai virš savo pavaldinių.
2. Tėvo ir vaiko ryšys: Tokios sąvokos, kaip “žmogus – Dievo vaikas” ar “Dievas – Tėvas” (“Abba, Tėve”, Rom 8,15), musulmonui ne tik nesuprantamos, bet ir prilygsta burnojimui prieš Dievą, nes Alachas kategoriškai atskirtas nuo šio pasaulio.
3. Dievas – žmogus: Pagrindinis biblinės išganymo istorijos įvykis – Dievo tapsmas žmogumi Jėzuje Kristuje. Dievas ne tik buvo tarp mūsų, jis kentėjo už visas mūsų nuodėmes iki pat mirties ant kryžiaus, kad žmonės būtų išganyti. Islame to nėra.
4. Dievo gailestingumas ir meilė: Jei Dievas gali būti gailestingas nusidėjėliui, kaina už tai – neišmatuojamai didelė: “Tu savo nuodėmėm mane apkrovei, nusikaltimais varginai mane” (Iz 43,24). Dievas mums gailestingas, nes jis mus brangiai atpirko (1Kor 6,20; 1Pt 1,19). Alacho gailestingumas nieko nekainuoja, vadinasi, jis teikiamas savo valia.
5. Pasikliovimas Dievu: Islamui nesuvokiamas Dievas, dovanojantis mums prieglaudą, saugumą, ramybę ir įsitikinimą išganymu: “Nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje” (Rom 8,39). Islamas neįsivaizduoja Dievo nusižeminimo iki kryžiaus, nei Šventosios Dvasios, kuri išliejama į mūsų širdis, neįsivaizduojamas ir galybės bei garbės apgaubto Kristaus sugrįžimas.
Korano Dievas ir Biblijos Dievas žodžiais vienaip ar kitaip gali būti panašūs. Tačiau giliau pažvelgus matyti, kad tarp jų jokių tapatumų nėra. Vadinasi, Dievas, kuriam meldžiasi musulmonai, ir Dievas, kuriam meldžiasi krikščionys, – ne tas pats Dievas.
Šaltinis: GITT, W. (1995). Dažniausiai kylantys klausimai. ISBN 99806-401-56-9
Iš vokiečių kalbos vertė: Eglė Baužytė ir Ina Drąsutienė
Prastas atsakymas, orientuotas į šėtoniškos Naujosios Pasaulio Tvarkos neapykantą islamui.
Visi šie argumentai prieš “islamišką DVą” lygiai taip tinka ir Senojo Testamento DVui. Išeina, kad mūsų ir Mozės DVas – ne Tas Pats.
Evangelija atskleidžia DVo Meilę per Jo nužengimą pas mus Žmogumi (DVažmogiu). To musulmonai nepažino, kaip nepažino ir judėjai iki Kristaus atėjimo.
Yra trys pasaulinės religijos, kylančios iš vieno kamieno: judaizmas, krikščionybė ir islamas. Jos vadinamas abraominėmis, nes būtent nuo DVo Sandoros su Abraomu eina tiek judėjų ir krikščionių (nuo Abraomo sūnaus Izaoko), tiek musulmonų (nuo Abraomo sūnaus Ismaelio) tikėjimai. Tik abraominiai tikėjimai visame pasaulyje ir visoje istorijoje yra MONOteistiniai, t.y. skelbiantys Vieną DVą (kartais monoteizmu dar vadina zoroastrizmą, bet tai netiesa – zoroastrizmas ne monoteistinė, bet dualistinė religija su dviem sugalvotais dievais – gėrio ir blogio). Monoteistinio tikėjimo buvimas aiškiai rodo į DVišką Apreiškimą. Žmogus pats negali sugalvoti monoteizmo ir visada linkęs į pagonišką daugdievystę.
Pasaulinės religijos neatsiranda be DVo Valios. Skaitykite Koraną ir raskite jame tuos pačius esminius dalykus, kurie yra ir Senajame Testamente, visus tuos pačius pranašus iki pat Jono Krikštytojo + Patį Jėzaus Asmenį!
Suprantama, mes negalime laikyti islamo lygiaverčiu, negalime tikėti Koranu kaip DVo Žodžiu – juk kitaip mes būtume musulmonai. Bet negalime ir atmesti, kad Korane esama Apreiškimo elementų (pvz., Sūra 96, kai Archangelas Gabrielis privertė Muhamadą skelbti Vieną DVą – po to ir prasidėjo islamo plitimas tarp pagonių).
Jei pažįstate bent kiek krikščionybės istoriją, suprasite, kad islamas yra arijonizmas Arabijos monoteistinės (abraomitinės) tradicijos dirvoje. Mes nieko nežinome apie Ismaelį po jo atsiskyrimo nuo Abraomo. Islamas papildo šias žinias.
Koranas moko, kad DVas yra Visatos Kūrėjas, kad Jo Valia yra Įstatymas, kad egzistuoja nuodėmė DVui ir bausmė už ją. Ar ko panašaus moko madinga pagonybė, budizmas ar koks nors kitas dabar išpopuliarėjęs rytietiškas tikėjimas?
Taip, Koranas nelaiko Jėzaus DVo Sūnumi, bet laiko pranašu. Ko stebėtis – tai KITA religia. Jei ji būtų tokia, kaip mūsų, ji būtų ne islamiška, bet krikščioniška.
Ir jei musulmonai meldžiasi KITAM DVui, tai kiek yra DVų Kūrėjų? Du? Dešimt?
Išvada viena – jie meldžiais šėtonui, kuris neva pavadino save Kūrėju, gal taip manote? Tada taip ir sakykite!
Bet ar šėtonas skelbs Jėzų Mesiju? Kažkaip nepanašu į šėtoną! Juk niekas negali pavadinti Jėzaus Kristumi, jei jam nebus duota DVo, o Mesijas, išvertus į graikų kalbą ir yra Kristus – “Pateptasis” (Karaliumi).
Maža to, musulmonai ne tik vadina Jėzų Mesiju, jie, kaip ir mes, laukia Jėzaus vėl ateinant ir teigia, kad laikų pabaigoje prieš Jį dar ateis Antikristas (Dadžalis, o tai žodis, arabų imtas iš 1 Jono 2:18, kt. sirų kalba – Mšiha Daggala – “Netikras Mesijas”), kurį Jėzus nugalės.
AL’o Vardu Koranas teigia, kad tai Jis atsiuntė žmonėms ne tik patį Koraną, bet taip pat Torą (Mozės Penkiaknygę, arabiškai Taurat) ir Evangeliją (arabiškai Indžil).
Tai ko gi Jūs norite iš islamo? Kad jis taptų “demokratiškas”, kaip mūsų “krikščionys”, ir imtų platinti sodomitų “santuokas”? Jau geriau islamas nei ištvirkusi “krikščionybė”!
Nebūkite primityvai, neklausykite DVo priešų, kurie nekenčia visų abraominių religijų ir paverčia jas kulto apeigomis “nustatytose vietose” reikalaudami, kad piliečiai laikytų ateistų ir sodomitų parlamentuose parduodamus už kyšius įstatymus aukščiau DVo Žodžio, o kas bando iš tikrųjų gyventi pagal DVo Žodį, tą vienodai apšaukia “fundamentalistu”, ar jis musulmonas, ar krikščionis. Netarnaukite globaliniams banditams, kartu su islamu stokite į kovą prieš prakeiktą Naująją Pasaulio Tvarką, kuri ruošia mums Antikristą ir kuri itin nekenčia musulmonų už tai, kad jie ištikimi DVui ir nepasiduoda.
DVas tepadeda kovojantiems Afganistano, Kaukazo ir Irako modžahedams!
DVas yra Aukščiausias! AL Akbar!
Is tikruju pavirsutiniskai ziurint yra daug panasumu tarp islamo ir krikscionybes. Bet svarbiausiai yra: Kaip galiu zinoti koks istikruju Dievas? Pagal Biblija gauname viena vaizda apie Dieva. Kai skaitome Korana – visiskai kita vaizda. Kas meluoja, kas sako tiesa? Kas kalbejo su Islamais zino, kad jie nepripazino mylinti Dieva ir Jezus Kristus nera Dievo sunus. Ir butent tik per Jezu galime pateikti i dangu.
Kaip zmones tiki, taip ir elgiasi. Islamistai tiki, kad nakti Dievas nemato! Tuo metu nereikia pasninkauti ir galima vokti… Koranas moko taip pat, kad nuodemes tik mums patiems kencia. Nuodemes pasekmes duoda nelaime mano ir kitu zmoniu gyvenime – bet neatstumia mane nuo Dievo. Nuodeme neturi itakos i mano sankykius su Dievu. – Kas taip tiki, taip ir elgiasi. Isgelbejimo klausymas yra tik gerais darbais. Ir tada g a l b u t Alachas yra gailestingas ir priims ta zmogu.
Cia visai kita religija, kuri atsirado zymiai veliau negu kriksionybe ir Biblija. Muslumonai meldziasi i savo isgalvota Dieva, kuriam nereikia atsiprasyti nuodemiu atleidimo. Jiems nereikia isgelbetojo Jezaus. Ka gi jis padarytu? Ar toks Dievas yra musu Dievas? – Niekada nepasakyciau, kad jie Setona garbina – bet savo isgalvota Dieva. Cia toli nuo tiesos ir tikrojo Dievo. Todel galima apibendrinant pasakyti: Mes netikime i ta pati Dieva ir nesimeldziame tam paciam Dievui. – Paklausk viena karta Muslomonui ar jo Dievas ir krikscioniu Dievas ne tas pats. Iskart suprasi kad jo Dievas kitoks.
Edis