3AG: Kas nuoširdžiai įtiki Jėzų Kristų, to gyvenimas ryškiai pasikeičia. Naująjį gyvenimo kelią žymi trys ženklai:

1. Atsikratoma nuodėmės. Kai atgailaudami gauname visų kalčių atleidimą, pradedame naują gyvenimą, kuriame nuodėmei vietos nebėra. Nors mes, atgimę krikščionys, nesame be nuodėmės, tačiau tai, kas anksčiau vykdavo nuolat, tarsi pagal traukinių eismo grafiką, dabar ištinka, kaip avarija geležinkelyje. Juk Dievo įsakymų tikslas – ne drausti, bet padėti mums sėkmingai gyventi. Laikydamiesi jo įsakymų mes ryžtingai pertvarkome savo gyvenimą. Ši nauja orientacija parodo Dievui, kad jį mylime (1Jn 5,3), o aplinkiniams žmonėms mes tampame “Kristaus laišku” (2Kor 3,3), kurį kiekvienas gali skaityti.

2. Kasdienis gyvenimas tikėjime. Kas tiki Kristų ir nuolat bendrauja su Biblija, randa joje gausybę naudingų pamokymų visais šio gyvenimo atvejais; kai kurie jų išvardijami žemiau. Kadangi šiame skirsnyje kalbama beveik vien apie žemiškuosius tikėjimo aspektus, gausiai cituojamos Senojo Testamento Patarlių ir Koheleto (Pamokslininko, arba Ekleziasto) knygos. Jose mokoma, kaip ugdyti savo asmenybę (a) ir kaip elgtis su kitais žmonėmis (b):

a) Sau pačiam:

- kūnas (Rom 13,4; 1Kor 3,17; 1Kor 6,19);

- valgymas ir gėrimas (Pat 23,20);

- mityba iki nuopuolio (Pr 1,29);

- mityba po tvano (Pr 9,3-4; 1Kor 8,8; Kol 2,16; 1Tim 4,3-5);

- miegas (Ps 4,9; Pat 6,6-11; Pat 20,13; Koh 5,11);

- būtinas darbas (Iš 20,9-11; Iš 23,12; Pat 6,6-11; Pat 14,23; Pat 18,9; Pat 21,25; Koh 3,13; Koh 10,18; 2Tes 3,10);

- darbas kaip gyvenimo principas (Koh 2,3-11);

- užmokestis darbuotojams (Iz 65,23; Jer 22,13; Lk 10,7);

- laisvalaikis (Pat 12,11b);

- pinigų ir gėrybių įgijimas (Koh 4,6; 1Tim 6,6-8; Žyd 13,5);

- žemiškieji siekiai, šio gyvenimo turinys (Koh 2,2-11);

- nuosavybė (Mt 6,19; Pat 10,22);

- turtas (Pat 11,28; Pat 13,7; Pat 14,24; Koh 5,18);

- namo statyba (Ps 127,1; Jer 22,13);

- sportas (1Kor 9,24-25; 1Tim 4,8);

- rūpesčiai (Ps 55,23; Pat 12,25; Fil 4,6; 2Tim 2,4; 1Pt 5,7);

- seksas santuokoje (Pat 5,18-19; Koh 9,9; 1Kor 7,3-6);

- nesantuokinis seksas (Pat 5,20-23; Pat 6,24-32; Jer 5,8-9; Žyd 13,4b);

- nuodėmė (Pr 4,7; Ps 65,4; Rd 3,39; Jn 20,23; 1Jn 1,9; 1Jn 5,17; Žyd 12,1);

- alkoholis (Ps 104,15; Pat 23,30-35; Pat 20,1; Ef 5,18; 1Tim 5,23);

- kalbėsena (Ps 119,172; Pat 12,14.22; Pat 14,3.5; Pat 18,20-21; Pat 25,11; Ef 5,19; Kol 4,6; Jok 1,19; Žyd 13,16);

- pagundos (1Pt 1,6-7; Jok 1,2.12);

- sąžinės graužatis (1Jn 3,20);

- pyktis (Ef 4,26);

- laikas (Lk 19,13b; 1Kor 7,29; Ef 5,16);

- dvasinės nuostatos (Fil 2,5);

- sapnai (Koh 5,6);

- džiaugsmas, linksmybė (Ps 118,24; Pat 15,13; Pat 17,22; Fil 4,4; 1Tes 5,16);

-geradarystė sau pačiam (Mt 22,39);

- tikslus matas (Pat 11,1.24; Pat 20,10);

- sava filosofija arba religija (Pat 14,12);

- jaunystė (Ps 119,9; Koh 11,9; Koh 12,1);

- senatvė (Ps 71,9);

- mirtis (Job 14,5; Ps 88,4; Koh 8,8).

Kaip elgtis tam tikrais gyvenimo atvejais:

- liga (Koh 7,17; Jok 5,14-16);

- skurdas (Ps 46,2; Ps 50,15; Ps 77,3; Ps 73,21-28; Ps 107,6-8; Fil 4,19);

- depresijos (Ps 42,6; Ps 119,25);

- žmonių baimė (Ps 56,12; Ps 118,6+8; Pat 29,25);

- nelaimė (Iz 45,7; Rd 3,31-37; Am 3,6);

- kasdieniai darbai (Koh 9,10; Kol 3,17);

- dosnumas (Pat 11,24-25; Koh 11,1; Mal 3,10; 2Kor 9,6-7);

- laidavimas (Pat 6,1-3; Pat 11,15; Pat 17,18);

- užstato paėmimas (Iš 22,25-26);

- kelrodžio ieškojimas (Ps 37,5; Ps 86,11; Ps 119,105);

- partnerio ieškojimas (Jl 3,1; Am 3,3; 2Kor 6,14);

- kentėjimas dėl teisybės (1 Pt3,14);

- klaidingi mokymai (Kol 2,8; 2Pt 3,17; 1Jn 4,6);

- ketinimai (Koh 9,10; Fil 4,13; Kol 3,23);

b) Kaip elgtis su kitais žmonėmis:

- sutuoktiniai (Ef 5,22-28; 1Pt 3,1-7; Žyd 13,4);

- vaikai (Įst 6,7; Pat 13,1; Ef 6,4; Kol 3,21; 1Tim 3,12);

- tėvai (Iš 20,12; Pat 6,20; Pat 30,17; Ef 6,1-3);

- draugai (Mch 7,5);

- dievobaiminga ir dora žmona (Pat 12,4a; Pat 31,10-31);

- vaidinga ir patvirkusi žmona (Pat 11,22; Pat 12,4b; Pat 21,19);

- priešai (Pat 25,21-22; Mt 5,22.44; Rom 12,14);

- blogi žmonės (Pat 1,10; Pat 24,1-2; 1Pt 3,9);

- kvailiai, neišmanėliai (Pat 9,8; Pat 23,9);

- tikintieji (Rom 12,10; Gal 6,2.10b; Ef 4,32; Fil 2,4; 1Pt 3,8-9);

- tolimi tikėjimui žmonės (Mt 10,32-33; Apd 1,8; Kol 4,5; 1Pt 2,12.15);

- patarėjai (Pat 15,22);

- aplinkiniai (Mt 22,39; Gal 6,10a; 1Jn 4,17-18);

- tikėjimo mokytojai (Žyd 13,7);

- ligoniai (Mt 25,36; Jok 5,14-16);

- gydytojas ir vaistai (Mt 9,12; 1Tim 5,23);

- ateiviai ir svečiai (Mt 25,35; Rom 12,13; Žyd 13,2);

- vargšai (Pat 3,27; Pat 19,17; Mt 25,34-40);

- klystantys (Jok 5,19);

- klaidintojai, netikri mokytojai (1Jn 4,1-3; Jud 23);

- abejojantys (Jud 22-23);

- našlės (1Tim 5,3; Jok 1,27);

- linksmi ar liūdintys (Pat 17,22; Rom 12,15);

- senukai (Kun 19,32; Pat 23,22; 1Tim 5,1);

- mirusieji (Koh 9,5-6);

c) Koks turi būti požiūris:

- į bendruomenę (Apd 2,42; Žyd 10,25);

- į kūriniją (Pr 1,28);

- į valstybę (Mt 22,21; Rom 13,1-7; 1Pt 2,13);

- į Izraelį (Zch 2,12);

3. Pasaulyje, bet ne pasaulio. Tikinčiojo Kristų gyvenseną Viešpats Jėzus apibūdino trumpu sakiniu: “Kadangi jūs – ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia” (Jn 15,19). Nors tas, kas tiki Jėzų, gyvena šiame pasaulyje, kaip ir visi kiti, tačiau 2-me punkte išvardintųjų dalykų dėka jo gyvenimas įgauna amžinybės dimensiją, kurią atspindi jo ryšys su Dievu Tėvu ir Sūnumi bei jo dvasinė laikysena.

a) Kaip elgtis Dievo ir Jėzaus Kristaus atžvilgiu:

- Dievą mylėti (Įst 6,5; Ps 31,24; Mt 22,37);

- jį pažinti (Ps 46,11);

- jį tikėti (Žyd 11,6);

- apie jį galvoti (Pat 3,5-6; Koh 12,1);

- laikytis jo įsakymų (Koh 12,13; Mch 6,8);

- jam dėkoti (Ps 107,8; Ef 5,20; Kol 4,2);

- jį šlovinti (Ps 103,1-2; Ef 5,19b);

- jam giedoti (Ps 68,5; Ps 96,1);

- jo šauktis varge (Ps 50,15);

- jį garbinti (Mt 4,10b);

- prie jo artintis (Jok 4,8).

- Viešpatį Jėzų mylėti (Jn 21,16; 2Kor 5,6; 2Tim 4,8);

- jo šauktis (Apd 7,58; Rom 10,13);

- jį šlovinti (Apr 5,12);

- jį priimti (Jn 1,12);

- jį tikėti (Mk 16,16; Jn 11,25-26; Apd 16,31; 1Jn 3,23);

- jį labiau pažinti (Ef 4,13);

- jo klausyti (2Kor 10,5; 1Pt 1,22);

- juo sekti (Lk 14,27; Lk 14,33);

- jam tarnauti (Ef 6,7);

- būti su juo bendrystėje (Jn 15,2; 1Kor 1,9; 1Kor 11,23-29; 1Jn 1,3);

- pasilikti jame (Jn 15,4);

- jam ir jo vardu melstis (Jn 14,13-14; Apd 7,58; Ef 5,20).

b) Dvasinė veikla ir elgsena:

- teikti didžiausią pirmenybę Dievo Karalystei (Mt 6,33; Kol 3,2);

- darbuotis dėl vaisiaus (Ps 126,5-6; Lk 19,13);

- duoti dvasios vaisių (Gal 5,22; Ef 5,9);

- krauti lobius danguje (Mt 6,20);

- skleisti Dievo žodį (2Kor 5,20; 1Tes 1,8);

- daryti, kas Dievui patinka (Ef 5,10; 1Tes 2,4);

- skelbti Evangeliją (Mt 28,19-20; Fil 1,27; 1Tim 6,12);

- bendrauti su tikinčiaisiais (Mt 18,20; Apd 2,42);

- dievobaimingai gyventi (1Tes 4,3; 2Tes 2,13; Žyd 12,14);

- nuolat skaityti Bibliją (Joz 1,8; Ps 119,162; Kol 3,16);

- turėti dvasinių tikslų (Ps 39,5; Fil 3,14).

Šaltinis: GITT, W. (1995). Dažniausiai kylantys klausimai. ISBN 99806-401-56-9

Iš vokiečių kalbos vertė: Eglė Baužytė ir Ina Drąsutienė