5AD: Iki nuopuolio nebuvo nei mirties, nei kančios, nei skausmo, nei kita ko, kas šiandien mus taip kamuoja. Dievas buvo viską padaręs, kad žmogus galėtų gyventi idealiomis sąlygomis. Žmogus pats nusprendė eiti savo keliais, kurie jį nuvedė tolyn nuo Dievo. Mes negalime paaiškinti, kodėl Dievas mums suteikė tokią veiksmų laisvę. Tačiau viena tvirtai žinome: kas nutolsta nuo Dievo, patenka į vargą. Ta karti patirtis pasitvirtina iki šios dienos. Kai kurie žmonės linkę kaltę suversti Dievui. Tačiau mes neturime pamiršti, kad ne Dievas, bet pats žmogus yra taip nulėmęs. Jei naktį greitkelyje išjungsime savo mašinos šviesas, ir įvyks avarija, argi mes kaltinsime automobilio gamintoją? Jis pasirūpino geru apšvietimu, o jei mes jį išjungėme – tai mūsų pačių bėda. “Dievas yra šviesa” (1Jn 1,5), ir jei mes nutolstame nuo Dievo į tamsybę, nekaltinkime Kūrėjo, juk jis mus yra sukūręs, kad gyventume jo artume. Dievas yra ir bus meilės Dievas, nes padarė neįsivaizduojamą dalyką: paaukojo savo paties sūnų, kad išgelbėtų mus iš situacijos, dėl kurios patys buvome kalti. Jėzus sako apie save Jn 15,13: “Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti”. Argi yra didesnė meilė? Nieko neatlikta didesnio žmonių labui kaip tai, kas padaryta ant Golgotos kalno: kryžius yra Dievo meilės viršūnė.

Šaltinis: GITT, W. (1995). Dažniausiai kylantys klausimai. ISBN 99806-401-56-9

Iš vokiečių kalbos vertė: Eglė Baužytė ir Ina Drąsutienė