5AG: Prieš ištardama žodį “nuodėmė”, Biblija atskleidžia mums jos radimosi istoriją (Pr 3,1-13). Čia negalioja principas: pirma – teorija, paskui – praktika, atvirkščiai – iš praktikos daromos pagrindinės išvados. Kelią į šį pasaulį nuodėmei atvėrė klastingas klausimas: “Kodėl Dievas taip pasakė?” (Pr 3,1). Vadinasi, nuodėmė yra veiksmas, nukreiptas prieš Dievo valią. Geriausias veidrodis pažinti savo nuodėmingumą yra Dešimt Dievo įsakymų (Iš 20,1-17) ir Jėzaus Kalno pamokslas (Mt 5-7). Kas gyvena be Dievo žodžio, tas nežino Dievo valios, tuo būdu jau savaime ir nuolatos gyvena nuodėmingai. Pirmą kartą Biblijoje pavartotas žodis, įvardijantis nuodėmę (hebr. chattath) Pr 4,7, reiškia nukrypimą nuo tikslo. Taip pat verčiamas ir graikiškas žodis “hamartia”. Kitos žodžio “nuodėmė” reikšmės yra išklydimas, iškraipymas (hebr. avon), pyktis, blogis (hebr. raa), prievartavimas (hebr. chamas), pikti kėslai (hebr. rescha). Bet koks neteisumas jau yra nuodėmė: “Vargas tam, kuris stato sau namus neteisumu, menes neteisingumu” (Jer 22,13). Naujajame Testamente nuodėmė apibrėžiama taip: “Visa, kas daroma ne pagal įsitikinimą, yra nuodėmė” (Rom 14,23). H.Bezzel’is nuodėme vadina žmogaus atsiribojimą nuo visko. Jn 16,9 Jėzus didžiausia žmonių nuodėme įvardija ryšio su juo neturėjimą: “Dėl nuodėmės – kad netiki manimi”. Nuodėmė labiausiai trikdo Dievo ir žmogaus santykį. Kas atsivertimu ir atgaila neištiesins savo kelio (1Jn 1,9), pajus neišvengiamas paklydimo pasekmes: “Atpildas už nuodėmę – amžinoji mirtis” (Rom 6,23). Daugeliui žmonių svarbiausias dalykas – sveikata, bet jie nepaiso pačios baisiausios ligos: nuodėmė – mirtina liga.

Šaltinis: GITT, W. (1995). Dažniausiai kylantys klausimai. ISBN 99806-401-56-9

Iš vokiečių kalbos vertė: Eglė Baužytė ir Ina Drąsutienė