5AI: Jėzaus mirtimi ant kryžiaus Dievas pasiūlė visiems žmonėms išganymą, todėl Paulius aeropage galėjo visa aprėpdamas pamokslauti: “Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų, bet dabar skelbia žmonėms, jog visiems visur reikia atsiversti” (Apd 17,30). Jau dabar niekas dėl savo nuodėmių naštos nepražus. Kiekvienam nusidėjėliui gali būti suteikta malonė. Jei buvo atleista net Pauliui, kuris kėsinosi sunaikinti Jėzaus bendruomenę, tai juo labiau bus atleista ir kiekvienam kitam. Iš dviejų drauge su Viešpačiu Jėzumi nukryžiuotų plėšikų, išgelbėtas tapo tik vienas, kuris kreipėsi į jį, pripažindamas savo kaltę. Antrasis, nusigręžęs nuo Jėzaus ir pasityčiojęs iš jo, taip ir pasiliko su savo nuodėmėmis. Vadinasi, Dievas neduoda įsakymo dėl visuotinės amnestijos, jis veikia pagal kiekvieno iš mūsų laisvą apsisprendimą:

“Padėjau prieš tave (amžinąjį) gyvenimą ir (amžinąją) mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi” (Įst 30,19).

“Žiūrėkite! Duodu (aš, Dievas) jums pasirinkti arba (amžinojo) gyvenimo kelią, arba (amžinosios) mirties kelią” (Jer 21,8)

Kas ieško atleidimo, tas jį gaus, nors ir labai buvo paklydęs: “Nors jūsų nuodėmės ir yra raudonos kaip kraujas…” (Iz 1,18). Galiausiai galime suformuluoti ir taip: žmogaus laukia pražūtis ne dėl jo nuodėmių, bet jo paties valia, t.y., jei jis nenori atgailauti. Į dangų patenkama tik savo noru, bet ne per prievartą.

Šaltinis: GITT, W. (1995). Dažniausiai kylantys klausimai. ISBN 99806-401-56-9

Iš vokiečių kalbos vertė: Eglė Baužytė ir Ina Drąsutienė