7AG: Daugelį mąstytojų domino tikėjimo klausimas. Jie yra išsakę labai skirtingas nuomones, tačiau tai nebuvo neutralaus mąstymo rezultatas, o tik jų asmeninis požiūris.

Kritiški požiūriai: Ateistas Theo Lobsack’as laikosi tokios pozicijos: “Tikėjimas gina išankstinius įsitikinimus ir atmeta mokslines išvadas, jei jos prieštarauja tiems įsitikinimams. Vadinasi, tikėjimas tampa mirtinu mokslo priešu”. Panašiai kritiškai rašo ir Kantas: “Aš turėjau atsisakyti žinojimo, kad surasčiau vietą tikėjimui”. Šia savo nebibline pažiūra jis atvėrė kelią įvairioms filosofinėms mokykloms, kurios  buvo visiškai priešingos tikėjimui. Kraštutinė kritinio proto išraiška atsispindi šūkyje, kuris puikuojasi ant naujos mokyklos sienos Norfo mieste: “Nepasitikėk niekuo, kas turi savo Dievą danguje”.

Pozityvūs požiūriai: Visų laikų didžiausias fizikas Isaak’as Newton’as yra pasakęs: “Kas mąsto tik pusiau, tas netiki Dievą, kas giliai mąsto, turi jį tikėti”. Tuo įsitikinęs ir žymusis matematikas Blaise’as Pascal’is: “Jei viskas kalba apie Dievą jį pažįstantiems ir atveria Dievą jį mylintiems, tai viskas slepia Dievą nuo tų, kurie jo neieško ir nepažįsta”.

Abu čia priešpastatyti požiūriai aiškiai rodo, kad tikėjimas nėra tamsuoliškumo padarinys. Tikėjimas priklauso vien nuo asmeninės pažiūros. Ji keičiasi ne filosofinių refleksijų įtakoje, bet tik priartėjus prie Jėzaus Kristaus. Biblija tą priartėjimą vadina atsivertimu. Neatsivertusiam žmogui tikėjimo klausimai yra kvailystė (1Kor 1,18), jis negali jų suprasti (1Kor 2,14). Tačiau tas, kuris gyvena Kristuje, bus įvestas į tiesos pilnatvę (Jn 16,13), jo tikėjimo pamatas tvirtas (1Kor 3,11), ir jam tikėjimas – visiškai neabejotinas dalykas.

“Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome” (Žyd 11,1).

Šaltinis: GITT, W. (1995). Dažniausiai kylantys klausimai. ISBN 99806-401-56-9

Iš vokiečių kalbos vertė: Eglė Baužytė ir Ina Drąsutienė