Laisvųjų krikščionių bažnyčios ištakos siekia Reformacijos laikus. 1525-29 metais Šveicarijoje vyko reformacinis anabaptistų judėjimas. Anabaptais – ar anabaptistais („perkrikštytojais“) buvo vadinami radikalesnių pažiūrų tikintieji, praktikuojantys suaugusiųjų krikštą. Kadangi tėvynėje jie buvo nuožmiai persekiojami, todėl išplito po visą Europą. Visame pasaulyje vyko ir vyksta bažnyčių atsinaujinimas. Laisvųjų krikščionių bažnyčių tikslas yra ne išsaugoti protėvių tikėjimo formą, o pritaikyti ją prie labai greitai besikeičiančios visuomenės. Dėl to joms būdingi šiuolaikiniai pamaldų formos elementai, kaip, pavyzdžiui, moderni muzika ar neformalus bendravimas. Šios bažnyčios nevaldomos hierarchiniu ar autoritariniu būdu. Pirmoji Laisvųjų krikščionių bažnyčia Lietuvoje įsikūrė Šiauliuose 1989 metais. Tuo metu Lietuva buvo Tarybų sąjungos dalimi, todėl bažnyčia veikė pogrindyje. Per pastarąjį dešimtmetį Laisvųjų krikščionių bendruomenės susibūrė ir kituose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šilutėje ir Vilniuje. Jau nuo pat susikūrimo pradžios šios bažnyčios bendravo tarpusavyje, o 2003 m. pabaigoje susijungė ir įregistravo Laisvųjų krikščionių bažnyčių bendriją. Narystė šioje bendrijoje joms suteikia bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos galimybes.

Eduardas Gossas