Tikėjimas ir darbai eina kartu. Jau ne vieną kartą apie tai kalbėjome. Ir būtent tai yra iššūkis šiandien. Mes krikščionys gyvename šiame pasaulyje ir kiekviena karta turi savų rūpesčių. Mes gyvename Lietuvoje ir turime tokią valstybę, kokia yra šiandien. Mes gyvename tam tikroje sistemoje ir susiduriame su pasaulio žmonėmis, ir su jais mums reikia bendrauti ir bendradarbiauti. Mes visi naudojame žemiškus daiktus (automobilį, elektrą, mobilų telefoną, kompiuterį, internetą, televiziją), nes labai realiai gyvename šioje žemėje!

Ir kartais tikrai yra sunku, dvasine prasme, teisingai elgtis, elgtis taip, kad mūsų elgesys atitiktų Dievo valią, teisingai reaguoti į šio pasaulio pasiūlymus.

Mūsų tekste šiandien pamatysime labai gerą pavyzdį, kaip šventasis Paulius elgėsi su labai žemišku dalyku: pinigais.

Kiekvienam reikia pinigų

Kiekvienam gyvenime reikia pinigų. Už pinigus perkame maistą, mokame mokesčius už pragyvenimą, perkame benziną ir remontuojame mašiną, mokame už mokslus (kad vaikai įgytų išsilavinimą), už poilsį, pramogas ir kitus dalykus.

O tam, kad turėtume pinigų, mums reikia dirbti. Tik uždirbdami pinigus galime išlaikyti savo šeimą.

Taigi, kiekvienam reikia pinigų! Nežiūrint ar žmogus krikščionis, arba ne. Tam, kad pragyventum Lietuvoje, tau reikia tam tikro kiekio pinigų.

Taip pat ir Dievo tarnų, kurie su pilnu atsidavimu tarnauja Viešpačiui. Jiems irgi reikia gyventi. Jiems irgi reikia išlaikyti savo šeimas. Yra du būdai, kaip Dievo tarnautojai gauna pinigų:

a)   Pirmas variantas būtų: Patiems užsidirbti, kiek reikia!
Bet kadangi jiems reikia dirbti, jie negali daug laiko skirti tarnavimui bažnyčiose, krikščioniškuose fonduose ar mokyklose, dienos centruose, vaikų namuose arba tiesiog kaip misionieriai svetimose šalyje ir t.t. O jeigu jie turi aiškų pašaukimą į pilną etatų tarnavimą? Tada lieka

b)  Antras variantas: Kad jie gautų paramą iš kitur, kad jiems nebereikėtų į paprastą darbą eiti, bet tarnautų su pilnu atsidavimu savo tarnystėje.

O kas juos remia? Dažniausiai viena bažnyčia, arba šeimos, kurios sako: „Štai, tas žmogus su pilnu atsidavimu tarnauja ten ir ten; ir šita tarnystė man irgi prie širdies ir mes duodam jam tiek ir tiek, kad jis toliau tai darytų. Nes manome ir matome, kad Dievas veikia per tą žmogų.“

Paulius buvo misionierius ir daug keliavo, evangelizavo, kviesdavo netikinčius pas Dievą ir stiprindavo tikinčiuosius.

Bet jis asmeniškai neėmė pinigų. Nors bažnyčiai Korinte jis labai aiškiai pasakė:

1Kor 9,9.13-15 Neužrišk snukio kuliančiam jaučiui! ¹³ Argi nežinote, kad tie, kurie atlieka šventą tarnystę, valgo iš šventyklos pajamų, kad aukuro tarnai gauna dalį atnašų? ¹⁴ Taip ir Viešpats yra patvarkęs, kad Evangelijos skelbėjai gyventų iš Evangelijos. ¹⁵ Bet aš nesinaudojau jokiomis teisėmis. Ir tai rašau ne tam, kad būtų antraip. Verčiau numirti, negu leisti, kad kas man atimtų šį pagrindą girtis.

Kodėl jis neėmė pinigų iš šios ir kitų bendruomenių? Nes tais laikais buvo nemažai keliaujančių pamokslininkų. Ir kai kurie iš jų nedorai elgdavosi ir pamokslaudavo vien tam, kad užsidirbtų ir gyventų patogų, lengvą gyvenimą. Paulius nenorėjo kelti įtarimų, kad jis viską daro savanaudiškais tikslais.

1Kor 9,12b Vis dėlto mes nesinaudojome savo teise, bet viską pakeliame, kad tik Kristaus Evangelijai nedarytume kliūčių.

Tik vienai bendruomenei jis leido, kad ji kartas nuo karto jį paremtų. Ir tai buvo filipiečių bendruomenė. Jie turėjo privilegiją aukoti jam, padėti jam finansiškai.

Ir filipiečiai tai ne vieną kartą padarė: Jie surinko paaukotus pinigus ir nusiuntė juos Pauliui du kartus į Tesalonikų ir keletą kartų į Korintą. O po to Paulius labai ilgai nieko apie filipiečių bendruomenę nebegirdėjo. Todėl jis labai apsidžiaugė, kai Epafroditas su auka atkeliavo į Romą, kur jis sėdėjo kalėjime. Paulius parašė:

Džiaukis, kai matai, kad kiti krikščionys gyvena su Dievu!

Fil 4,10 Aš labai apsidžiaugiau Viešpatyje, kad pagaliau pražydo jūsų rūpinimasis manimi. Jūs ir seniau rūpindavotės, bet stigo progų tai parodyti.

Fil 4,14-16 ¹⁴ Vis dėlto jūs gerai padarėte, bendraudami su manimi varge. ¹⁵ Jūs, filipiečiai, ir patys žinote: kai, pradėjęs skelbti Evangeliją, išvykau iš Makedonijos, jokia Bažnyčia neužmezgė su manimi davimo ir gavimo santykių, tik jūs vieni. ¹⁶ Jūs mano reikalams prisiuntėte aukų vieną ir kitą kartą į Tesaloniką.

Paulius džiaugėsi, kad filipiečiai jam labai praktiškai parodė, kad myli jį, kad jie palaiko jį, kad jie ne tik gerai apie jį kalba, bet ir veiksmais rodo, kad Paulius jiems rūpi.

Paulius tai labai vertino. Per jų elgesį jis matė, kad filipiečių bendruomenė dvasiškai stipri, tvirtai stovi Viešpatyje. Todėl jis galėjo ir džiaugtis Viešpatyje!

Ir vėl jis kalba apie džiaugsmą Viešpatyje. Paulius labai džiaugėsi, matydamas kitus krikščionis gyvenant su Dievu, gyvenimo keliu einant su Juo.

Asmeniškai:

Dabar galėtume paklausti savęs asmeniškai: Ar aš džiaugiuosi, matydamas, kad kitas krikščionis gyvena su Dievu, pasitiki Juo, myli Jį? Ar aš dėkingas Dievui už jį? – Jei kitas man nerūpi, greičiausiai nepamatysiu, kur jis dvasiškai stovi. Ir nepastebėsiu, kad jis gal labai greitai auga dvasiniu pažinimu, ir negalėsiu džiaugtis juo Viešpatyje. Aš nepatirsiu tokio gilaus džiaugsmo dėl kito, nes galbūt neišmokau matyti kitų. Žinoma, kad reikia visų pirma rūpintis, kad aš pats tvirtai stovėčiau Viešpatyje, bet jau kitas žingsnis yra rūpintis ir padėti kitam, kad ir jis augtų dvasiškai ir daugiau pažintų Viešpatį. Ir kai matau, kad mano tarnystė duoda vaisių, tai mane labai stiprina ir suteikia džiaugsmo.

Antras klausimas: Ar aš dėkingas, kai kitas rūpinasi manimi ir rimtai klausia, kaip man sekasi? Ar apsidžiaugiu, kai vienas arba kitas manęs paklausia, kaip atrodo mano dvasinis gyvenimas, kad padrąsintų ir motyvuotų toliau eiti su Dievu? Ar nesigėdijame priimti pagalbos; ar tai būtų praktinė pagalba (kažką suremontuoti, padėti buityje), ar dvasinė pagalba (patarimai, užtarimo malda, padrąsinimai) arba galbūt net finansinė pagalba.

Būk patenkintas savo būkle!

Paulius apsidžiaugė. Ne dėl pinigų:

Fil 4,11 Suprantama, aš visai nemanau skųstis stoka, nes išmokau būti patenkintas savo būkle.

Paulius išmoko būti patenkintas. Tai reiškia, kad ir jam reikėjo išmokti būti patenkintu. Tai yra procesas. Tai galime išmokti. Ir tam, kad galėtume tai išmokti, mums dažniausiai reikia patirti vargo; pakliūti į įvairias situacijas.

Paulius toliau rašo:

Fil 4,12-13 ¹² Esu patyręs ir vargo, ir pertekliaus. Visa ko teko ragauti: buvau sotus ir alkanas, turtingas ir beturtis. ¹³ Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.

Paulius buvo įvairiose situacijose ir išmoko būti patenkintu. Tai tapo jo vidine nuostata. Kiekvieną situaciją jis priėmė kaip iš Dievo:

Mok 7,14 Gerą dieną džiaukis gerove, o nelaimės dieną svarstyk: abi ­ ir viena, ir kita ­ yra Dievo darbas.

Gerus dalykus lengvai priimame iš Dievo, o nelaimės dieną?

Jobas pasako:

Job 1,21b VIEŠPATS davė, VIEŠPATS ir atėmė! Tebūna pašlovintas VIEŠPATIES vardas!“

Vienas rašytojas vieną kartą pasakė: Būti patenkintu yra menas. Tik atrodyti, kad esi patenkintas – migla. Tapti patenkintu – didelė laimė, o likti patenkintu – meistriškumas.

Paulius parodė tą meistriškumą. Taip elgtis jis galėjo ne iš savęs, bet tik Viešpatyje; tik su Jėzumi Kristumi. Jis sako: „Aš visa galiu! Aš viska galiu tame, kuris mane stiprina, Kristus!“

Asmeniškai:

Dabar po visą pasaulį siaučia ekonomikos krizė. Galbūt praradai darbą, gal tavo verslas sunkiai einasi, gal reikia dar labiau susiveržti diržus ir taupyti. Kaip reaguoji? Per televizorių matome, kad žmonės reaguoja, vieni santūriau, kiti niršta iš pykčio.

Aš nenoriu pasakyti, kad visada reikia lenkti galvą ir visada viską priimti. Bet ar mes esame patenkinti tuo, ką turime?

Patenkintas žmogus visada yra turtingiausias žmogus!

Kartais mums reikia iš naujo pagalvoti apie tai, ką turime (būstą, kur gyvename, ką valgyti ir apsirengti).

Anekdotas:

Vienas verslininkas mato, kad geras statybininkas (atlikęs savo darbą) atsipalaidavęs guli pievoje ir mėgaujasi geru oru. Verslininkas ateina prie statybininko ir sako: „Ką čia darai? Tu geras darbuotojas. Kodėl guli čia sau kaip koks tinginys? Tavo vietoje eičiau dabar į antrą darbą ir ten dirbčiau.“ – „O kas iš to?“ „Nu, gali daugiau uždirbti ir gal tau pavyktų įsteigti savo įmonę.“ – „O kas iš to?“ – „Nu, dar daugiau uždirbtum ir plėstum savo verslą, kad galėtum atsitraukti ir ramiai sau gulėti ir mėgautis gyvenimu.“ – „O, ką aš dabar darau?“

Išmokti būti patenkintu savo būkle yra įmanoma, bet ne lengva. Jėzus mums pažadėjo būti šalia ir jis mums padeda įgyti dėkingą širdį. Nes tik Viešpatyje mes turime šitą antgamtišką jėgą kitaip galvoti negu visi aplink mus. Jėzus stiprina mus, kad galėtume kaip Paulius pasakyti: Aš viską galiu! Per Jėzų!

Per Jėzų aš tampu vertingu,

per Jėzų aš tampu naudingu Dievo reikalams,

per Jėzų mano tarnystė yra reikalinga ir duoda vaisius,

per Jėzų įgalinamas ir gaunu įgaliojimą veikti Jo vardu,

per Jėzų esu stiprus,

per Jėzų gaunu jėgų ir energijos.

Per Jėzų! Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina.

Ar turi Jėzų savo širdyje? Tai svarbiausia!

Aukok kvapią, patinkamą ir Dievui priimtiną auką!

Pauliaus širdis nebuvo priklausoma nuo rėmėjų ir jų aukojamų pinigų. Jo pasitenkinimas dabartine būsena nepriklausė nuo pinigų; kaip ir jo dėkingumas Dievui. Todėl jis iš tikrųjų labai apsidžiaugė gavęs auką, nes matė bendruomenės vaisių.

Fil 4,17 ¹⁷ Aš netrokštu dovanos, bet noriu, kad jūsų naudai augtų vaisiai jūsų sąskaiton. ¹⁸ O aš esu visko gavęs ir turiu per akis. Aš visiškai aprūpintas, per Epafroditą gavęs kvapią dovaną, Dievui priimtiną ir patinkamą auką. ¹⁹ O mano Dievas iš savo turtų gausos Kristuje Jėzuje šlovingai patenkins visas jūsų reikmes. ²⁰ Mūsų Dievui ir Tėvui šlovė per amžių amžius! Amen.

Paulius su dėkingumu priėmė iš Epafrodito rankų filipiečių auką ir apsidžiaugė ja. Tuo metu jis negalvojo apie save, bet kad gali laikyti savo rankose Dievui patinkančią auką.

Auka visada skirta Dievui, o ne žmogui. Ir surinkti pinigai yra ženklas, kad Dievas veikia žmonių širdyse ir juos padrąsino jam aukoti. Pinigus aukoti Dievui nėra našta. Jam tai yra lyg malonus kvapas.

Pavyzdys: Dezodorantas

Čia atsinešiau dezodorantą. Dievas sako, kad nuoširdžiai aukoti pinigai yra kaip kvepalai. Jam ši auka kvepia labai maloniai. Ir ne tik Dievui. Tas, kuris gauna šitą auką yra per tai palaiminamas. Nes tai buvo skirta Dievo reikalams! Tu pats džiaugsiesi, kitas džiaugsis ir Dievas džiaugsis. Ar tai ne nuostabu?

Paulius norėjo mums pasakyti: Nebūk priklausimas nuo pinigų, bet būk laisvas duodamas juos su malonumu Dievui ir priimti auką už savo tarnystę.

Pinigai patys yra neutralūs. Tai yra priemonė. Pinigus galime naudoti geriems darbams ir tai patinka Dievui ir kitiems.

Bet žinote, Šėtonas nenori, kad pinigai neštų laimę. Jis – Dievo priešininkas. Jis visame kame nori bet kokią priemonę panaudoti blogam. Ir kai mes duodame pinigus be tyros širdies, tada Šėtonas gali tai efektyviai naudoti savo reikalams, griovimui.

Mes gauname žymiai daugiau nei duodame!

Kas tyra širdimi aukoja Dievui, jo paties sąskaita auga! Tai yra sąskaita danguje. Už tai Jėzus vėliau mus apdovanos.

Paulius taip pat įsitikinęs, kad jo turtingasis Dievas dar žemėje atlygins už paaukotus pinigus. Jis puikiai žinojo, kad filipiečiai patys neturėjo daug. Bet jie dėl Pauliaus aukojo daugiau nei galėjo ir parodė per tai savo palankumą Pauliui ir Dievui.

Už tokį elgesį Pauliui teliko šlovinti Dievą, džiaugtis Viešpatyje ir filipiečiams linkėti Viešpaties Jėzaus Kristaus malonės:

Fil 4,21-23 ²¹ Sveikinkite kiekvieną šventąjį Kristuje Jėzuje. Jus sveikina su manimi esantys broliai. ²² Jus sveikina visi šventieji, ypač iš ciesoriaus šeimynos. ²³ Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jūsų dvasia!

Apibendrinimas:

Apibendrinant matome gerą Pauliaus pavyzdį, kaip reikia žiūrėti į pinigus. Ir jis mus šiandien drąsina:

-         labai laisvai – ir Dievo akimis – žiūrėti į tuos dalykus,

-         apsidžiaugti, jei žmonės gal ir tau aukoja pinigus ar kitas gėrybes, rūbus, maistą ar kita

-         suprasti, kad auka yra ženklas, kad Dievas veikia žmonių širdyse,

-         tai taip pat motyvuoja, nes žmonės palaiko tavo tarnystę,

-         Be to, Paulius sako: Džiaukis, kai matai, kad kitas krikščionis eina Dievo keliu ir auga dvasiniu pažinimu!

-         Būk dėkingas, kai kitas rūpinasi tavimi!

-         Aukok tyra širdimi Dievo reikalams! Tai irgi tarnystė ir paraginimas kiekvienam krikščioniui.

-         Ir nepamiršk, kad per tai auga tavo paties sąskaita. Dievas tau būtinai atlygins danguje, ir apdovanos tave dar čia, šioje žemėje, giliu džiaugsmu, nes pažadėjo šlovingai patenkinti visas tavo reikmes.

Amen.

Edis