Data: 2010 01 10

Misionierius
Eduardas Gossas

 

Neseniai buvo Kalėdos. Kaip įprasta per Kalėdas, prisimename kalėdinę Jėzaus gimimo istoriją. Joje kalbame ir apie piemenis, kurie naktį buvo laukuose ir išgirdę angelų paskelbtą žinią nubėgo į tvartą pas Mariją ir Juozapą ir pagarbino Jėzų.

 

Šiandien pakalbėkime apie piemenį. Kartais mums galbūt atrodo, kad dirbti piemeniu buvo romantiška specialybė. (Naktis po atviru žvaigždėtu dangumi – kiekvieno paauglio svajonė stovyklos metu) Bet anais laikais piemenys buvo žmonių niekinami ir gyvendavo miesto pakraštyje. Jų darbas buvo pavojingas gyvybei ir jiems dažnai tekdavo miegoti laukuose. Jie ganydavo avis ar ožkas rizikuodami savo gyvybe tiek dieną, tiek naktį. Kartais laukiniai žvėrys puldavo kaimenę ir bandydavo pagriebti avį.

 

Kad avys naktį saugiau miegotų, piemenys pastatydavo laukuose gardus. Jų apmurintos sienos buvo maždaug metro aukščio (ne aukštos, kad tik avys neperšoktų). Vakare į tokius gardus piemenys suvarydavo savo kaimenes. Tie aptvarai durų neturėjo. Jie paskirdavo sargą, kuris atsisėsdavo tarp vartų ir saugodavo avis.

Išvesti avis sargas leisdavo tik piemenims arba samdiniams, kad jie nuvestų savo kaimenę pasiganyti, paėsti ir atsigerti. Tai buvo piemens darbas: Nuvesti savo avis į žalias pievas, ten kur buvo vandens atsigerti.

Kalnuotuose kraštuose avių piemenys visiškai negalėdavo apsaugoti nuo meškų, liūtų ar vilkų išpuolių. Tuo atveju piemeniui reikėjo būti pasiruošusiam stoti į kovą su laukiniais žvėrimis.

Mes skaitome Biblijoje, kad ir Dovydui teko kovoti su liūtu ir meška ir laimėti prieš juos. Piemens gyvenimas ne visada buvo toks ramus ir taikus, kaip kartais matome paveikslėliuose.

Paskaitykime dabar 10 –tą Jono evangelijos skyrių. Čia Jėzus kalba žmonėms apie gerą piemenį, gerąjį Ganytoją:

 

Jn 10,1-18 ¹ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių, gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. ² O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. ³ Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. ⁴ Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. ⁵ Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso.“ ⁶ Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia. ⁷ O Jėzus kalbėjo toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš ­ avių vartai. ⁸ Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys, plėšikai, todėl neklausė jų avys. ⁹ Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras. ¹⁰ Vagis ateina tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų. ¹¹ Aš ­ gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę. ¹² Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko. ¹³ Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi. ¹⁴ Aš ­ gerasis ganytojas: aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane, ¹⁵ kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą. Už avis aš guldau savo gyvybę. ¹⁶ Ir kitų avių dar turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos klausys mano balso, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas. ¹⁷ Tėvas myli mane, nes aš guldau savo gyvybę, kad ir vėl ją pasiimčiau. ¹⁸ Niekas neatima jos iš manęs, bet aš pats ją laisvai atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti; tokį priesaką aš esu gavęs iš savojo Tėvo.“
²⁷ Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. ²⁸ Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. ²⁹ Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos.

 

Kai daugiau žinome apie tą gardą, tada geriau suprantame, apie ką Jėzus čia kalba. Nebuvo sunku įkopti į gardą pro kur kitur ir pavogti vieną ar kitą avytę. Žinoma, kad svetimas žmogus neįeitų pro vartus, kur sėdis sargas. Tokio žmogaus ketinimai buvo savanaudiški. Jis ieškojo sau naudos ir norėjo pasipelnyti iš kaimenės.

Jn 10,1-2 ¹ Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. ² O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas.

Kas įeina pro vartus, nėra pašalinis žmogus, bet avių ganytojas. Sargas įleidžia jį, nes pažįsta.

Jn 10, 3 ³ Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda.

Viename garde buvo kelių savininkų avys. Kaip Ganytojas galėjo jas atskirti? – Ganytojas pašaukia jas ir avys atpažįsta Ganytojo balsą ir ateina pas jį.

Jn 10,4 Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.

 

Jėzus sako „Aš – gerasis ganytojas.“ JIS kviečia ir pasaukia pas save ir šiandien. JIS turi teisę įeiti į mūsų gyvenimą ir kalbėti mums, nes Jis yra mūsų Ganytojas. Jis kalba visiems, bet tik tie klauso, kurie pažįsta Jo balsą! Būtent tai yra įdomu: Avys pažįsta savo Ganytojo balsą! Ir tas pažinojimas nėra tik supratimas, kad Jis yra mano ganytojas, bet taip pat pasitikėjimas su viltimi ir paklusnumu.

Čia nėra baimės ar nepasitikėjimo, kurie atsiranda, kai išgirsti nepažįstamojo balsą.

Jn 10,5 Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso.

Ar galiu paklausti vieną rimtą klausimą?

 

Ar pažįsti Jėzaus balsą?

Jis kalba. Būtent per savo Žodį, per Bibliją Jis kalba. Bet ne visi, skaitydami Bibliją, ją supranta. Kodėl? – Nes viskas priklauso nuo mūsų vidinės nuostatos. Ar ieškome tiesos? Ar bandome išgirsti Dievo balsą? Jėzus sako:

Jn 18,37 Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso.

Ar brangini tiesą? Tada pradėsi atpažinti Jėzaus balsą. Jis kalba. Gal tyliai ir ramiai. Bet Jis kalba. Ir šiandien. Jis nori kalbėti į tavo gyvenimą ir kviečia Juo sekti.

Pvz. Žaidimas, kur vienam žmogui reikia paeiti kreiviais takais užrištomis akimi. Visi kiti sako kur eiti.

 

Jėzus tau nori tik gero. Jis ne toks, kaip tie, kurie bando avis išnaudoti savo tikslams, bet Jis sako:

Jn 10,10-12 ¹⁰ Vagis ateina tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų. ¹¹ Aš ­ gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo gyvybę.

 

Ir tai Jėzus padarė: Jis mirė dėl tavo ir mano nuodėmių ant kryžiaus. Jis atidavė savo gyvybę, kad mes turėtume amžiną gyvenimą. Taip Jėzus myli mus. – Jėzus iš tikrųjų yra gerasis Ganytojas, kuris avims linki tik gero.

Klausyti Jo balso nereiškia tik suprasti, kad Dievas kalba – arba ką Jis sako. Klausyti reiškia paklusti ir su pasitikėjimu sekti Juo!

Kas bijo Jėzaus balso; kas nepažįsta Jėzaus balso, tas nėra Jo!

Tu gali skaityti Bibliją, eiti į bažnyčią, giedoti gražias giesmes – ir nebūti Jo avimi; nebūti Jo vaiku; nepažinti Jėzaus.

 

Jėzus sako:

Jn 10,9         Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras.

Jėzus yra vartai! Vartai į kur? Į išgelbėjimą! Tik per Jėzų būsime išgelbėti. Įdomus mokymas, geriausias žinojimas apie Jėzų, tikslingas mokymas nėra durys į išgelbėjimą, bet tik vienintelis asmuo – Jėzus Kristus! Jis yra tie vartai.

Visų sakramentų atlikimas, dešimt Dievo įsakymų pildymas nepadarys mūsų Dievo vaikais.

Žinoma, kad yra daugybė kelių, kurie nuveda žmones prie išgelbėjimo durų. Kiekvienas savo laiku ir savo būdu susitiko su Jėzumi. Bet yra vienas įėjimas į avių gardą; vieni vartai: Jėzus Kristus. Vien per tikėjimą būsime išgelbėti!

 

Turime suprasti: Aš negaliu tikėti kada aš noriu. Man reikia pirmiausiai, kad Dievas atvertų mano ausis, kad išgirsčiau Jo balsą ir tik tada galėsiu apsispręsti tikėti Jo žodžiais arba ne.

Dievas yra tas, kuris paragina mus tikėti. Ir būtent tada, kai atsiliepiu į Dievo paraginimą ir patikiu Juo – tampu tikinčiu žmogumi.

Pvz. Žodis pataiko

Dabar aš kalbu apie Jėzų, kad Jis yra Dievas ir nori būti arba jau yra mūsų ganytoju. Ir tavo ausys girdi, ką sakau. Bet gal tau yra viskas svetima, nauja ir nesuprantama. Tada mano kalba tau yra „tuščia“. Žodžiai nepataiko į širdį. Tie žodžiai tau tiesiog nieko nesako.

Bet jeigu Dievas atvėrė tavo ausis, kad suprastum apie ką mes šiandien šnekame. Tada tau atrodo, kad Dievas kalbėtų kaip tik tau.

Tada tu turi pasirinkimą arba tikėti Jo žodžiais ir paklusti, arba ne, užkietinti savo širdį jo kvietimui.

Hebr 3,7 Jei šiandien išgirsite jo balsą, ⁸ neužkietinkite savo širdžių.

 

Kas per Jėzų Kristų įeina į išgelbėjimą, įeis ir išeis ir ras sau ganyklą. Įtikėdami į Jėzų mes netampame savarankiškais žmonėmis, kurie viską turi, ko reikia ir sau gyvena. Ne! Kaip avims reikia kasdien pro vartus išeiti į lauką, kad rastų ko paėsti, taip ir mums išgelbėtiems reikia To, kuris mumis rūpintųsi. Neturėsime ganyklos, jeigu Jėzus mūsų ten nenuves. Mes patys nerasime sau pievos. Mums reikia Jėzaus vedimo. Tik Jis žino, kur ganykla yra, kad mes pasisotintume.

 

Jėzus sako:

Jn 10,10 Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.

Niekam nereikia bijoti Jėzaus! Jis neatėjo atimti iš tavęs gyvenimo ir brangaus laiko, bet duoti gyvenimą apsčiai.

Jn 10,28 Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą;

Amžinasis gyvenimas neprasideda tik po mirties, bet jau dabar. Tai yra tas gyvenimas, kurio trokšta visi žmonės.

 

Kad mes turėtume tokį gyvenimą, Jėzus atidavė savo gyvybę už savo avis. Jis yra gerasis Ganytojas. Gerasis ganytojas daro viską, kad tik avims būtų gerai. Jis aukoja viską ir yra pasiruošęs jas apginti.

Toks yra mūsų Jėzus.

Perskaičius visą dešimtą skyrių man užkliuvo vieną frazė, kuri kartojasi: „Avys pažįsta ganytoją ir klauso Jo balso!“ ir „Ganytojas pažįsta savo avis ir gano jas.“

Jėzus pažįsta mus. Neapsigaukime! Jėzus puikia žino kaip mes gyvename.  - – - Bet vis tiek sako:

Jn 10,28-29 Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. ²⁹ Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos.

Ar tai ne nuostabus pažadas? Mes galime būti saugūs Dievo rankose. Kai Jis mus gano, mes neliksime alkani ir vieniši.

Jei pažįsti Jėzų, tada žinai, kai Jis tavimi rūpinasi. Tada tu galėsi pasakyti kaip Dovydas savo psalmėje:

Ps 23,1         Viešpats – mano Ganytojas, man nieko netrūksta!

Pvž. Žaidimas su vaikas

Kartais žaidžiu su savo vaikas. Juos kutenu, mėtau į viršų ir sukioju ore. Kuo daugiau ir stipriau tai darau, tuo jiems geriau. Jiems tai patinka, nes jie pažįsta mane. Aš žinau, kad Vova panašiai daro su Danieliumi. Bet jei jis pradėtų mėtyti taip mano vaikus, tada jiems tikriausiai nelabai patiktų. Kodėl? Vova ne svetimas žmogus, bet mano vaikai jo taip gerai nepažįsta kaip manęs. – Jie žino: Mūsų tėtis linki mums gero ir nieko blogo mums nedarys.

 

Jei mes pažįstame Jėzų, mes savaime sekame Juo. Jėzaus pažinimas veda į sekimą Juo. Tokiu ganytoju norime sekti. Jis manęs neapleis. Jis pasirūpins manimi.

 

Kodėl avys seka ganytoju? – Nes Ganytojas rūpinasi avimis. Jis suteikia joms visko, ko reikia: ganyklos, kur jos gali pasisotinti ir atsigerti –vedimo ir saugumo! Ir to mes trokštame visi!

Mums reikia Dievo vedimo, saugumo ir visko, ko reikia dvasiniam gyvenimui. Kur tai gausime? – Kai seksime Jėzumi!

 

Kad augčiau dvasiškai man reikia būti ten, kur Jėzus yra. Tik Dievo duotoje vietoje aš galiu augti dvasiškai. Taip pat mano tarnystė mane papildomai apsaugos nuo pavojų ir pagundų.

 

Man reikia tik būti toje vietoje, kur Jėzus yra; kur Jėzus mane pašaukė būti! Ten aš būsiu saugus.

 

Ar Jėzus tavo ganytojas? Jis nori būti tavo ganytoju! Ar girdi Jo balsą? Jeigu taip, tada paklusk Jam ir daryk, ką Jis sako!

Pirmiausiai Jis nori tave išgelbėti ir kviečia pas save. Jis vienintelis kelias pas Dievą. Jis vartai. Tik per Jėzų įeisi į Jo avių gardą. Tikėk Jėzumi ir paprašyk nuodėmių atleidimo. Jis tau atleis ir taps tavo ganytoju.

Toliau Jėzus nori tave ganyti. – - – - – Klausyk Jo balso ir sek paskui Jį! Tik ten, kur Jėzus veda, rasi ganyklą, Dievo vedimą ir būsi saugus.

 

Mano asmeniškas troškimas ir linkėjimas mūsų bendruomenei būtų:

1. Daugiau pažinti Jėzų ir klausytis Jo balso,
2. Sekti Juo ir
3. Padėti kitiems pažinti Jėzų ir sekti Juo.

 

Jėzus sako:

Jn 10,28-29 Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. ²⁹ Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos.

Amen.