Pamokslų serija: „Kai susitinkame su Dievu …“

Šiandien pratęsime mūsų pamokslų seriją „Kai susitinkame su Dievu…“.

Mes skaitysime istoriją apie dvi moteris, kurios susitiko su Dievu. Abi visiškai skirtingos. Bet abi tikėjo Jėzumi ir abi mylėjo jį ir norėjo jam parodyti savo meilę:

Lk 10,38-42 ³⁸ Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. ³⁹ Ji turėjo seserį, vardu Mariją. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. ⁴⁰ Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.“ ⁴¹ Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, ⁴² o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“

Malda

Neseniai girdėjau vieną gerą pamokslą būtent apie šį tekstą. Todėl keletą minčių perėmiau ir iš jo.

Aš nežinau, ar jūs esate jau daug girdėję apie Mortą ir Mariją, bet vieni pamokslininkai akcentuoja vieną pusę, o kiti kitą pusę. Vieni nori pabrėžti, kad reikia dirbti ir tarnauti Dievui ir žavisi Morta ir giria ją, o kiti, kuriems svarbu artimai bendrauti su Dievu, daugiau už Mariją.

Sakytume: Galime pasimokyti ir iš vienos, ir iš kitos!

Aš nežinau tavo nuomonės, bet manau, kad yra pavojus sušvelninti šitą tiesą! – Mes esame linkę greitai tai padaryti. Kai kas pamokslauja ir tavo sąžinė pradeda tave graužti ir sako: „Tau reikia gyventi pagal Dievo valią ir tai yra visiškai kitaip negu dabar gyveni!“ Tada greitai gali atsakyti: „Ne, aš laisvasis krikščionis! Laisvas nuo įstatymų ir darbų. Kažką daryti yra ne taip svarbu. Svarbiau yra tikėjimas!“ Ir taip nuramini savo sąžinę.

Ir kai kas pamokslauja ir klausia: „Kur tavo tikėjimas?“ Sakome: „Nu, vien tikėjimo neužtenka. Tikėjimą reikia parodyti darbais. Tikėjimas be darbų miręs. Darbai rodo, kuo tiki!“ Ir vėl sąžinė rami. Ir mes liekame tokie, kokie esame.

Bet Jėzus kitoks! Jis kompromisų nedaro. Kai klausome Jėzaus žodžių, negirdime „ir vienas, ir kitas – arba– truputis iš to ir truputis iš to“ Pas jį nėra dviprasmybių!

Jėzus čia sako: „Vieno tik reikia! O kito nereikia!“ – Ir tai yra tai, dėl ko mes galėtume pykti! Jėzus sako: „Marija tai turi, o Morta to neturi!“ Ir niekas negali to pakeisti!

Žodžiais: „Marija tai turi“ Jėzus įžeidė ir įskaudino nuoširdžią Mortą. Galbūt taip yra ir pamaldose. Gal galvoji: „Kaip

galima taip kategoriškai pasakyti?“ Bet Jėzus taip kategoriškai pasakė! Ir tai yra Dievo žodžiai. Jėzus nekalba per aplinkui ir jis ne tik duoda suprasti, bet labai aiškiai kalba: Marija tai turi, o Morta ne!

Gal dabar suprantame, kodėl tiek daug žmonių nekentė Jėzaus! „Negalima taip griežtai kalbėti!“ Tie žmonės netgi vėliau pasakė: „Reikia kažką daryti, kad jis nutiltų!“ Ir tą jie padarė. Nukryžiavo jį. – Bet po Jėzaus prisikėlimo apaštalai vėl pradėjo skelbti: „Yra vienintelis kelias pas tėvą: Jėzus Kristus! Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti.“ (Apd 4,12) Tik vieno reikia: Jėzaus ir nieko kito!

Kodėl tiek daug krikščionių per bažnyčios istoriją kentėjo? buvo persekiojami, deginami ir kišami į kalėjimus? Nes jie skelbė: „Tik vieno reikia: Jėzaus!“ – Kodėl Liuteris buvo pakviestas prieš bažnyčios atstovus atgailauti? Nes jis skelbė: „Reikia tik vieno: Kristaus ir ne daugiau! Ne ir to, ir to! Vien Kristus, ir niekas kitas negali išgelbėti manęs. Ir Jo vieno man reikia!“

Žmonės dažniausiai tada galvoja: „Kaip netolerantiška!“ Bet tai pasakė Jėzus, ir tai mums reikia vis daugiau suprasti. Jėzui yra labai svarbu, kad mes tai suprastume! Už tai jis numirė ant kryžiaus ir praliejo savo kraują už mūsų nuodėmes. Ir tai aš bandysiu jums paaiškinti šiandien dviem žingsniais:

1. 1. Jėzus nenori mūsų trumparegiškos tarnystės!

Kaip galima pasakyti, kad Morta buvo trumparegiška? Morta gi buvo gera moteris! Ji turėjo gerą ir pasiaukojančią širdį.

Dabar pažvelkime į ją, remdamiesi vien žemiškais standartais:

Nežinau kaip reaguotum tu, netikėtai per pietus prie savo namų durų pamatęs trylika svečių? Gal pažiūrėtum pro skylutę duryse ir pamatęs tiek daug žmonių, apsimestum, kad tavęs nėra namuose? Ar pasakytum: „Atsiprašau, bet pas mus nėra vandens ir atjungta elektra, negaliu paruošti valgyti.“

Morta buvo nuoširdus žmogus. Nepadarykime iš jos kito žmogaus! Morta maloni ir svetinga. Ji iškart atidarė duris ir pasikvietė tuos alkanus vyrus pas save į namus. – Galima įsivaizduoti, kiek trylika alkanų vyrų galėtų suvalgyti! – Taigi, ji pamatė, kad vien čipsų neužteks!

Ir Morta nubėgo į rūsį, paskui į parduotuvę, užkūrė laužą ir nesiskundė, kad jai skauda nugarą. Ji buvo darbšti ir visada pasiruošusi padėti. Ji mielai padėdavo, kai kas nors paprašydavo jos pagalbos. Tai buvo puikus žmogus! Koks būtų mūsų pasaulis be tokių žmonių? Kas mus slaugytų, jei atsidurtume ligoninėje? Kas prižiūrėtų vaikus ar vyresnio amžiaus žmones, kurie nebegali pasirūpinti savimi? Kas aukotų save, jeigu ne tokie žmonės kaip Morta?

Jei žiūrėsime iš pasaulio pusės, mums telieka pasakyti: Šaunuolė!

Bet Jėzus kitaip vertina žmogų. Jam viskas atrodė visiškai kitaip. Ir Morta pati tai nesąmoningai pasakė:

„Jėzau, ar tu nieko nematai? Man, man vienai reikia dirbti, o mano miela sesutė sėdi čia. Pasakyk jai, kad jinai man padėtų dirbti!“ – Ir Jėzus jai atsakė: „Taip, Morta, tu daug rūpiniesi ir sielojiesi!“

Yra žmonių, kuriems būtų didžiausia garbė, jeigu per jų laidotuves būtų sakoma: „Jis per visą savo gyvenimą dirbo ir labai daug pasiekė!“

Bet žinai ką? Tai Dievo akyse nėra svarbu! Tai – geras dalykas, bet tai nėra svarbiausia!

Kai Jėzus sakė: Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi dėl daugelio dalykų!, tada jis kitais žodžiai norėjo pasakyti: „Morta, tu juk nesi darbinis arklys! Ar tai yra viskas, ko tu sieki? Ar tai yra tavo gyvenimo pagrindas? Pakelk savo akis nuo stalo! Pažiūrėk plačiau!“

Morta nebejautė žemės po kojomis. Ji baisiai nusiminė: Kam aš visą šį laiką bėgau? Kam aukojau tiek daug jėgų? Kam kepiau blynus? Kam viską suruošiau, jei ne tau, Jėzau?

Kiekvienoje bendruomenėje yra žmonių, kurie sako: „Kam mes viską darome? Kam gi aukojame save ir tarnaujame? Kam aukojame pinigus? Kam stengiamės, kad pamaldose grotų puiki muzika? Kam organizuojame, kad po pamaldų būtų kavos? Kam gi užsiimame su vaikais?

Bet Jėzus viską atmeta! Jėzui nereikia vien mūsų darymo! Jėzus nenori mūsų trumparegiškos tarnystės! – Ir apie tai kalbama ne tik čia, bet ir visoje Biblijoje. Jėzus nenori mūsų trumparegiškos tarnystės!

Keturiasdešimtoje eilutėje parašyta:

Lk 10,40 Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu.

Graikų kalboje čia parašyta: Patarnavimas nukreipė Martos dėmesį nuo svarbiausio! Dėl darbo ji nebeturėjo prieš akis kas yra svarbiausia!

„O Morta“, sakė Jėzus „tu gyveni tik dėl patarnavimo! Tiek daug rūpiniesi, bet pasirūpink tuo, kas svarbiausia! To tau reikia!“ Jėzus nesakė, kad viskas, ką Morta padarė, buvo blogai, bet tą akimirką ji galėjo elgtis kaip Marija.

Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo ne tam, kad jam tarnautų, bet pats tarnauti! (Mk 10,45) – Bet palauk, tai kaip tada, ar apskritai reikia tarnauti, jei tai nėra taip svarbu?

Jei nebežinai, kaip viską suprasti ir ką daryti, tada labai gerai! Labai gerai! Nes Jėzus nori pakeisti mūsų supratimą!

1. 2. Jėzus nori praplėsti mūsų akiratį, kad mes matytume tai, kas yra svarbiausia!

Dabar pažiūrėkime į Mariją. Ji irgi nebuvo angelas. Tai irgi neparašyta. Bet čia neina kalba apie žmonių charakterio tipus! Tai mes matome iš Mortos sakinio: „Pažiūrėk Jėzau, Marija būtent šiandien paliko mane likimo valiai! Paprastai ji taip nesielgdavo.“ Tik šiuo atveju Marija jai nepadėjo.

Tikriausiai žinote tą istoriją, kada Marija paėmė brangius kvepalus ir patepė Jėzaus kojas. Jėzus tada pasakė: „Marija yra žmogus, kuris padarė teisingą darbą teisingu laiku.“

Todėl čia neina kalba, ar reikia daugiau ar mažiau tarnauti. Jėzus mus ragina daryti tai, kas svarbiausia! – Kartais mums reikia tiesiog liautis darius tai, ką darome, kad turėtume laiko pačiam svarbiausiam!

Marija nebuvo nevykėlė nors Morta pasakė: „Jėzau, pažiūrėk, būtent dabar ji tinginiauja. Šiandien! Paprastai visada ji padėdavo. Paprastai aš galiu tikėtis jos pagalbos. Bet šiandien, nuo to momento kai atėjai, tik sėdi prie tavęs ir nemato mano bejėgiškumo!“ Bet Marija suprato, kad dabar yra pats brangiausias laikas!

Morta simbolizuoja tuos krikščionis, kurie nuoširdžiai ir aktyviai tarnauja Viešpačiui. Ir jiems kyla pavojus, kad jie tiek daug stengiasi tarnauti Dievui, kad net pamiršta savo asmeninius santykius su Jėzumi.

Asmeniškai

Aš irgi linkęs kaip Morta; daug daryti dėl Jėzaus, bet pamiršti tai daryti su Juo. Kartais mažiau yra geriau! Mažiau daryti, bet turėti laiko pačiam svarbiausiam dalykui: susitikimui su Jėzumi!

Bet Marijos būdo žmonės yra kartais linkę į kitą kraštutinumą: per mažai kažką daryti dėl Dievo ir per daug koncentruotis į save, į savo būseną, į mistišką, religingą ir pamaldų gyvenimą, kuris praranda liudijimo galią ir efektyvumą.

Abi moterys buvo Jėzaus draugės. Abi norėjo patikti jam. Morta to siekė per ypatingą patarnavimą, o Marija – klausydamasi Jėzaus žodžių. Morta norėjo Jėzui daug duoti, o Marija troško – gauti iš Jo.

Visų pirma Jėzus yra tas, kuris mums duoda. Ir jeigu mes norime, galime tarnauti jam iš dėkingumo.

Tas principas galioja ir šiandien! Tavo tarnystė nebus tokia sėkminga, palaiminta, jei nebūsi sėdėjęs ir nesėdėsi prie Jėzaus kojų! Arba kitaip sakant: „Tavo tarnavimas bus tik tiek palaimintas, kiek skyrei laiko svarbiausiam dalykui: Buvimui Jėzaus artume. Jo žodžių klausymuisi! Prieš tai geriau nepradėk tarnauti!

– „Bet juk reikia ruošti maistą“! – „Ne!“, sakė Jėzus, „tada jau geriau visai nevalgyti! Dėl svarbiausio dalyko galima netgi vieną dieną ir papasninkauti!“

Jėzus čia sako: „Vieno tau reikia! Nesirūpink maistu! Tai šiuo momentu visiškai nesvarbu!“

Marija tai suprato. Jėzui svarbu, kad plėstųsi Dievo karalystė. Ji galvojo: „Ir aš noriu dalyvauti tame ir aš noriu sėdėti prie Jėzaus kojų ir mokytis iš Jo!“

Marija norėjo tarnauti Jam ir būtent dėl šios priežasties ji norėjo būti Dievo artume; klausytis jo žodžių. – Čia kalbu apie tikėjimą, nešantį meilės vaisių; ir apie tikėjimo darbus, kurie ne kiek išvargina, kiek teikia džiaugsmo ir gyvenimo pilnatvės. Turint šią nuostatą nereikia atlikinėti kažkokias pareigas. Bet tarnavimas Jėzui yra privilegija, meilės Jam išraiška! Tokios nuostatos buvo ir Marija!

Kas turi Jėzų, turi tikrą gyvenimą!

Evangelizacinė dalis

Gal dabar sėdi ir galvoji: Aš esu silpnas ir gal neviską supratau! Kaip reikia gyventi? Man sunku!“ – Būtent taip jautėsi Marija. Ir todėl ji ėjo pas Jėzų ir klausėsi Jo. Nes Jis yra gyvybės versmė. Jis – gyvenimo šaltinis.

Jėzus per šią istoriją sako mums: „Rūpinkis tuo, kas svarbiausia!“

Ar reikia dabar rūpintis, ar ne? – Atsakymas: Reikia rūpintis!

Su tokia energija, kaip Morta rūpinosi patarnavimu, jai reikėjo rūpintis asmeniniu susitikimu su Dievu! Ir tai mums irgi galioja. Mums nereikia susirūpinti, nerimauti, nuogąstauti, stengtis, vargti, patirti stresą dėl tarnystės, bet sąmoningai siekti ir ieškoti pačio svarbiausio: Dievo artumo! Tiesiog: „Rūpintis“, kad Jėzus būtų svarbiausiais mūsų gyvenime!

Eik į Dievo artumą; susitik su Juo; ir tai daryk pastoviai! Tai yra svarbiausia! Ne dėl Jo ar Jam kažką daryti, bet būti su Juo, klausytis Jo žodžių, imti iš Jo!

Priimti Dievo žodį! Dievo žodis turi galią! Dievo žodžiu buvo sukurta ši žemė. Kaip Dievas sako, taip ir įvyksta. Dievo žodis gali pakeisti ir tavo gyvenimą.

Jono Evangelijoje yra parašyta, kad pats Jėzus yra Dievo žodis. Kai priimi Dievo žodį į savo širdį, tada priimi ir Jėzų Kristų į savo širdį. O kai tavyje apsigyvena Viešpats, tada nebesi vienas. Dievas yra šalia ir tau padeda. Ne, jis iš tikrųjų yra tavyje, o su Juo tavo gyvenimas įgyja prasmę.

Jėzus, gyvendamas tavyje, parodys, ką reikia daryti. Jis ves tave į Dievo artumą, kad susitiktum su Juo. Ir kai susitinki su Dievu, pradedi rūpintis tuo, kas gyvenime yra svarbiausia!

Eduardas Gossas