Mt 24,46 Pamokslų serija: „Laimingas žmogus, …“

Kiekvienas nori būti laimingas. Ar tai būtų vaikas, ar paauglys, jaunuolis, suaugęs ar vyresnio amžiaus žmogus. Ar tai būtų lietuvis, ar amerikietis, vokietis, ar čigonas. Kiekvienas!

Yra kelias, vedantis į laimę. Visi mes galime būti laimingi. Geroji Naujiena skirta kiekvienam! Biblija sako: Tapdami Dievo tarnais, būsime tikrai laimingi žmonės. Geroji Naujiena – tai geroji žinia, kad Jėzus Kristus išvadavo mus iš nuodėmių vergystės. Mūsų laisvė Jėzui kainavo viską – Jo gyvybę. Jėzus mirė dėl manęs ir tavęs ant kryžiaus, kad mes būtume laimingi ir laisvi! Laisvi tarnauti jam.

Žmonės, kurie priėmė Jėzų į savo širdį, yra laisvi. Tačiau priėmę Jėzų į savo širdį, tampame Dievo tarnais! Tai yra vienintelė priklausomybė, kuri išlaisvina.

Žmonės negali būti nepriklausomi. Arba mes priklausomi nuo nuodėmių ir savęs, arba mes priklausomi nuo Dievo.

1. Žmonės be Dievo – nuodėmių tarnai

Be Dievo esame nuodėmių tarnai. – Gal tau taip neatrodo. Išoriškai žmonės atrodo, kad jie laisvi.

-   Jie savarankiški – jie gali važiuoti kur nori, nuspręsti ar pradėti naują verslą, arba uždaryti. Jie gali nuspręsti patys.

-   Jie gal nepriklausomi nuo narkotikų

-   Jiems nepriklausomi nuo valstybių. Jiems nereikia paramos iš kitų, nes patys užsidirba.

Bet vis dėlto, jie yra įpročių vergai. Jie bando to atsikratyti, bet vis iš naujo tampa įpročių aukomis. Neretai teko girdėti, kai žmonės sako „Mes išauklėsime savo vaiką geriau nei tai darė mūsų tėvai“, bet jiems tai nepavyksta. Vyrai sako: Mes pakeisime pasaulį, bet nesugeba pakeisti savęs; savo charakterio ir įpročių. Jie nelaisvi.

Ar žinai, kas tikrai laisvas? Tikra laisvė yra, kai esi laisvas nuo savęs! – Kai kurie tai suprato ir sukūrė religijas. Daugelis religijų bando padėti išsilaisvinti nuo savęs. Bet tai joms nelabai pavyksta. Ar bent jau neilgam.

Tai reiškia, kad mes patys neišsilaisvinsime nuo savęs! Mums reikia pagalbos!

Budistai sako, kad reikia ištvermingai medituoti ir gal 5 min, gal 10 min gali būti nirvanoje, kur pamiršti save ir tampi laisvu.

Lietuvis kaimo žmogelis gal sakytų: Kam reikia taip stengtis medituoti. Išgerk butelį degtinės ir pamirši save ir būsi ilgiau nei 10 minučių laimingas.

Matote: Vieni galvoja alkoholis išlaisvina nuo savęs, bet sveikas žmogus vadina tai priklausomybe!

2. Žmonės su Dievu –Dievo tarnai

Tikrai išlaisvinti gali tik Jėzus! Jis išlaisvina mus nuo seno mąstymo, blogų įpročių ir įsisenėjusio blogo elgesio. Kai mes pripažįstame, kad esame nusidėjėliai, kad stokojame Dievo garbės ir prašome jo atleidimo, tada Jis atleidžia visas mūsų kaltes ir nuodėmes ir išlaisvina nuo priklausomybės nuodėmėms.

Tada tampame išlaisvintais Dievo tarnais.

Rom 6,20-22     ²⁰ Būdami nuodėmės vergai, jūs buvote nepriklausomi nuo teisumo. ²¹ Bet kokią naudą turėjote tuomet iš to, ko dabar gėdijatės? Juk anų dalykų galas ­ mirtis. ²² O dabar, išvaduoti iš nuodėmės ir tapę Dievo tarnais, jūs turite kaip vaisių šventumą ir kaip baigtį ­ amžinąjį gyvenimą.

Dvasiškai atgimęs žmogus (žmogus, kuris su tikėjimu kreipiasi į Dievą) tampa Dievo tarnu. Mūsų (Dievo vaikų) pašaukimas yra: augti dvasiškai, jam tarnauti ir šventėti.

Ar tai yra laimė tapti Dievo tarnu? Žodis „tarnas“ atstumia. Susidaro įspūdis, kad nebūsiu laisvas. Kaip galiu būti tarnu ir kartu būti laimingu?

Pavyzdys: repeticija

Repeticija yra darbas. Reikia stengtis, kainuoja energijos, tam reikia skirti laiko ir pastangų. – Jei ateitum į mūsų jaunimo repeticiją, nepamatytum nuo repeticijos pavargusių veidų. Jie su džiaugsmu groja ir dainuoja ir taip dažnai, kaip tik įmanoma.

Jiems tai nėra našta, sunkus darbas ar prievolė – bet laimė. Duok jiems galimybę repetuoti ir koncertuoti – ir jie jausis laimingi.

Mes esame Dievo tauta. Jis – mūsų šeimininkas ir mes Jo tarnai. Tarnauti Jam nėra našta. Taip, tam reikia skirti laiko, tai kainuoja energijos, tam reikia pastangų. Bet mes žinome, kam mes tarnaujame. Mes tarnaujame Viešpačiui, mūsų Išgelbėtojui; Kristui!

Jeigu žinai, kam tarnauji ir koks tavo dangiškasis Šeimininkas, ir žinai, kad tu Jo dėka esi laisvas nuo senojo gyvenimo ir priklausomybių, tada gali jam tarnauti su džiaugsmu ir būti laimingu.

Pirmą dalyką, kurį mes turėtume suprasti, yra: Visi žmonės yra tarnai. Vieni nuodėmių tarnai, kurie bando savo gyvenimą tvarkyti patys be Dievo. O kiti – Dievo tarnai, kurie atsidavė Viešpačiui, atgailavo ir pakvietė Jį sutvarkyti jų gyvenimą.

Pažiūrėkime į keletą Dievo tarnų iš Biblijos; į tuos, kurie vaikščiojo su Jėzumi. Biblija sako, kad yra geri tarnai, ir blogi; miegantys ir budintys; tinginiai ir gerai besidarbuojantys.

Skaitykime tą tekstą, kur parašyta mūsų eilutė. Jėzus kalbėjo mokiniams šiuos žodžius:

Mt 24,45-51     ⁴⁵Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė deramu laiku maitinti šeimynos? ⁴⁶ Laimingas toksai tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras gerai besidarbuojantį. ⁴⁷ Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų. ⁴⁸ O jei anas tarnas bus blogas ir tars pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ­ ⁴⁹ ir pradės mušti savo tarnybos draugus, valgyti, ūžti su girtuokliais, ⁵⁰ to tarno šeimininkas sugrįš vieną dieną, kai anas nelaukia, ir tokią valandą, kurią tas nė manyti nemano. ⁵¹ Jis žiauriai nubaus jį ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.

Čia Jėzus kalbėjo tikintiesiems. Jis parodo gero ir blogo tarno pavyzdį. Pirmasis buvo tas ištikimas bei protingas tarnas, kuris daro tai, ką šeimininkas jam pasakė. Antrasis buvo blogas tarnas, kuris atsistojo į šeimininko vietą ir šeimininkavo pats.

Jėzus pasakė:

Mt 24,46           Laimingas toksai tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras gerai besidarbuojantį.

Jėzus čia kalbėjo apie save. Jis yra tas šeimininkas, kuris gyveno žemėje. Jis nuėjo pas dangiškąjį Tėvą ir atėjus laikui sugrįš. Prieš pakylant į dangų Jis pavedė tarnams (savo vaikams) vykdyti Jo valią. Kai Jis sugrįš, atlygins visiems savo vaikams pagal jų atliktą darbą. Ir laimingas žmogus, kurį sugrįžęs Jėzus ras gerai besidarbuojantį!

O ką Jėzus mums pavedė daryti? (Klausimas visiems)

Šlovinti Dievą savo gyvenimu! – Tai ne tik giedoti pamaldose. Tai ne tik melstis ir sakyti, koks jis nuostabus ir kad mes šloviname Jį, o visu savo gyvenimu. Tai reiškia: kasdienybėje, kur mes bebūtume, elgtis kaip dera Dievo vaikui. Priimti tokius sprendimus, kuriais Dievas džiaugtųsi. Dirbti darbe taip, lyg dirbčiau Dievui. Namuose taip kalbėti su vaikais ir žmona, kad nenusidėčiau. Eiti ten, kur Dievas veda. Kalbėti tai, ką Jis nori, kad pasakyčiau.

„Šlovinti Dievą savo gyvenimu“ reiškia:

1. Bendrauti su Dievu! Dievas mane ir tave sukūrė tam, kad mes bendrautume su Juo. Jis ilgisi tavęs. Jis nori tau kalbėti per savo Žodį ir trokšta, kad tu su Juo bendrautum malda.
   Ir tai veda į tapimą panašiu į Kristų:
2. Tapti panašiu į Kristų! Kristus yra mūsų pavyzdys. Kai skaitome Bibliją, mokomės iš Jo Žodžio, galvojame apie Kristų, Jam meldžiamės – tada auga mūsų pažinimas, mes geriau pažįstame Jį ir save. Mes mokomės ištikimiau sekti Jėzumi, tampame panašesniais į Jį.

Rom 8,29           O kuriuos jis iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių.

Gal 4,19            mano vaikeliai, kuriuos aš ir vėl su skausmu gimdau, kol jumyse išryškės Kristaus atvaizdas.

Tai procesas. Tam reikia augti. Paulius naudoja palyginimą su rūbais:

Gal 4,21-24      ²¹ Jūs juk apie jį išgirdote ir pagal jį išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje: ²² privalu atsižadėti (nusirengti) ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, ²³ atnaujinti savo proto dvasią, ²⁴ apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.

1. Padėti kitiems šlovinti Dievą! – Artimai bendraudamas su Dievu ir mokydamasis iš Kristaus, džiaugiuosi Viešpačiu, ir manyje gimsta troškimas padėti kitiems taip pat užmegzti draugystę su Dievu ir šventėti.
2. Kai matau žmogų, gyvenantį be Dievo, ir nerandantį gyvenimo prasmės, man norisi parodyti Jam kelią pas Viešpatį. Kad jis susipažintum su Kristumi! (Skelbti Gerąją naujieną – Dievas paruošia širdis, kad žmogus įtikėtų.)
3. Krikščionims, kurie nori augti dvasiškai, pažinimu, noriu padėti, paaiškinti, kaip skaityti Šventąjį Raštą ir jį suprasti; kaip sekti Kristumi; mokytis iš Jo (mokinystė – Dievas augina, mes esame Jo įrankiai)
4. Kai namų grupelėje išgirstu, kad broliui ar sesei yra sunku, meldžiuosi už juos.
   Kitaip sakant: Aš stengiuosi daryti, ką galiu, kad kitas ateitų pas Dievą, augtų dvasiškai ir būtų pastiprintas. Tam naudoju Šventosios Dvasios duotas dovanas ir žmogiškus sugebėjimus, kad ugdyčiau, padrąsinčiau, paguosčiau, padėčiau artimui. (Dariaus vakarykštė eilutė)

Gal 6,9-10        ⁹ Nepailskime daryti gera; jei neaptingsime, atėjus metui pjausime derlių! ¹⁰ Tad, kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams.

– Ar jau žinai, kokiomis dvasinėmis dovanomis Dievas tave apdovanojo? Ar naudoji jas Dievo bažnyčios statydinimui? Vietinė bendruomenė yra ta vieta, kur galime išmokti mylėti broliška meile ir pasitarnauti vienas kitam. (Tarnystė – Dievas duoda vaisius)

1. Laukti Dievo atėjimo! – Gyventi taip, kad visada būtum pasiruošęs Jėzaus atėjimui, net jeigu Jis ateitų šiandien.

Mūsų kaip tarnų užduotis šioje žemėje yra:

(Pakartoti visus punktus)

Tai yra tie dalykai, kurių Dievas laukia iš mūsų, tai yra Dievo valia ir mūsų Dievo tarnų užduotis.

Skaitytoje Biblijos ištraukoje matome, kad blogasis tarnas nesielgė kaip turėjo elgtis ir visiškai nelaukė šeimininko sugrįžtant. Jis galvojo savo širdyje: „Mano šeimininkas neskuba grįžti“.

Tokias mintis sėja tik šėtonas į mūsų širdis. Tai šėtono strategija, kad nuleistume rankas ir nebūtume pasiruošę Jėzaus atėjimui. Šėtonas sako:

-              Dabar ne laikas priimti Jėzų į savo širdį.

-              Nėra laiko skaityti Bibliją arba melstis. Yra skubesnių, svarbesnių dalykų gyvenime.

-              Viešpats Jėzus taip greitai neateis, Jis neskuba.

-              Pirmiausiai rūpinkis pasaulio reikalais, o jei dar liks laiko, pasirūpinsi dieviškais.

-              Visų pirma reikia rūpintis savimi; jei nežiūrėsi savęs, niekas tavimi nepasirūpins.

Beje, dažnai patikėjau šėtono šnibždesiu ir baigiantis dienai, atsigulęs į lovą galvojau: Ką šiandien padariau? Ar gyvenau sau, ar darbavausi kaip ištikimas Dievo tarnas? Ne vieną kartą teko prašyti Dievo atleidimo už savo elgesį.

Jėzus sako:

Mt 24,42           ⁴² Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats.

Mt 24,44           ⁴⁴ Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.

Mt 24,46           ⁴⁶ Laimingas toksai tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras gerai besidarbuojantį.

Gyventi su Jėzumi tikrai verta. Laimingas žmogus, kuris yra  Dievo tarnas. Nes Dievas yra geras šeimininkas, kantrus, mylintis, gailestingas ir išmintingas, ir laimina savo tarnus.

Jei tarnausime Jam su pilnu atsidavimu, būsime laisvi nuo savęs, savo pačių pančių, ir nuo nuodėmės vergystės! Mes nusidėsime, bet nebevergausime nuodėmei, nebūsime priklausomi nuo jos. Kristaus atvaizdas vis labiau ryškės mumyse. Ir mūsų gyvenimas turės prasmę ir tikslą.

Kartas nuo karto yra labai gerai iš naujo pagalvoti apie tuos dalykus, apie kuriuos aš šiandien kalbėjau: kodėl mes dar esame šioje žemėje! Tai padeda sudėlioti prioritetus gyvenime ir gyventi Dievui patinkantį gyvenimą.

Kiekvienas pažvelkime į savo gyvenimą, atgailaukime už pamirštą tikslą ir priimkime iš naujo Dievo atleidimą. Jo kraujas nuplovė visas mūsų nuodėmes, klaidas ir nepaklusnumą. Ir gyvenkime kaip pirmasis ištikimas ir protingas tarnas, kuris vykdė šeimininko valią.

Gerai besidarbuojantis tarnas yra tas, kuris šlovina Dievą visu savo gyvenimu. Tad būkime gerais Dievo tarnais!

Amen.

Eduardas