Pastaruoju metu daug galvojau apie pagarbą.

Asmeniškai : Pagarba valstybei (nuolatinis Lietuvos gyventojas + papildomi mokesčiai)

Yra daug įvairių nuomonių šia tema. Aš dabar nekalbu apie Viešpaties pagarbią baimę. Manau, kad mes visi sutinkame, kad mums reikia būti dievobaimingiems ir šlovinti Jį, dėkoti Jam, aukštinti Jį ir atiduoti Jam visą garbę. Bet, „Ar aš galiu išreikšti pagarbą žmogui?“ ir „Ar galiu priimti kito žmogaus reiškiamą pagarbą man?“ Nepriklausomai nuo jos išraiškos. Išraiškų būna visokių, bet dabar kalbu apie pačią pagarbą kitam žmogui.

Aš turiu Biblijos kompiuterinį variantą ir namuose pasinaudojęs paieška, perskaičiau visas parodytas eilutes, kuriose vienaip ar kitaip vartojamas žodis „pagarba“. Po to jas išrūšiavau ir pastebėjau, kad Biblija labai daug ir labai aiškiai kalba šia tema.

Tai labai plati tema ir todėl kai kurie dalykai liks nepaminėti, pavyzdžiui, nekalbėsiu apie tai, kaip galime išreikšti pagarbą ir kodėl mums sunku gerbti kitus, bet pateiksiu pagrindines biblines tiesas, ir manau, kad tai mums padės tarpusavyje suartėti ir tuo pačiu dar labiau priartėti prie Dievo.

Pagrindinė šios temos eilutė būtų:

1Petr 2,17      Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių!

I. Mes turėtume gerbti visus žmones

Jau turime vieną aiškų atsakymą. Dievas aiškiai sako savo Žodyje, kad mes turėtume gerbti vieni kitus ir visus, nepriklausomai, ar jis man patinka ar nepatinka, ar jis švarus ar nešvarus, ar jis protingas ar neprotingas. Tai pirma tiesa, kuria aš šiandien norėčiau pasidalinti su jumis. Bet ką tai reiškia „gerbti kitą“? Ne garbinti, bet gerbti!

Žodžio „pagarba“ reikšmė

Žodyne radau parašyta: „Pagarba – tai skaitymasis su kito asmens jausmais, poreikiais, mintimis, idėjomis, norais ir prioritetais, jų pripažinimas reikšmingais, vertais dėmesio, turinčiais kitokią vertę. Gerbiant asmenį, priimama to asmens individualumas ir keistumai.

Pagarba parodoma elgesiu. Ji taip pat gali būti jaučiama. Pvz., galima jausti pagarbą kitam ir galima jaustis gerbiamam. Kadangi žmogus geba kontroliuoti savo elgesį, ne visada pagarbus elgesys reiškia juntamą pagarbą kitam. Kita vertus, jei asmuo jaučia pagarbą kitam, jo elgesys bus natūraliai pagarbus. Žmonės taip pat paprastai jaučia, ar yra gerbiami.

Gerbiantis kitą žmogus yra jam palankesnis, linkęs bendradarbiauti ir padėti. Esant abipusei pagarbai, žmonių santykiuose būna mažiau konfliktų.“

„Gerbti žmogų“ reiškia pagarbiai su juo elgtis, jausti jam pagarbą. Iš teisingos vidinės nuostatos kitam rodyti dėmesį ir pagarbą.

Tai reiškia, kad mes taip turėtume elgtis tarpusavyje! Per tokį elgesį rodome, kaip mes mylime vienas kitą. Mūsų eilutėje parašyta: Mylėkite brolius! Kitais žodžiais galėtume pasakyti: Mylėkite savo tikėjimo namiškius! Tai broliai ir seserys Kristuje. Čia turėtume ne tik pagarbiai elgtis, bet ir iš tikrųjų mylėti vienas kitą. Tai yra dar daugiau nei tik pagarbiai elgtis.

Kaip parašyta 1Kor 13 skyriuje?

1Kor 13,5-7   [Meilė] nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, ⁶ nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. ⁷ Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.

Tokia meilė ir pagarba turėtų būti tarp tikinčiųjų.

Rom 12,10     Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba.

Kai dalyvaujame lenktynėse mūsų tikslas yra laimėti; būti pirmu! Čia Dievas mus ragina būti tuo pirmuoju, kuris pagerbtų kitą. Mes turėtume pradėti, o ne laukti, kol kitas man parodys savo pagarbą!

Kaip priimame žmones, kurie pirmą kartą ateina į mūsų bendruomenę? Mes galime jų pagarbiai nepastebti. J Bet pagarba visada yra susijusi su dėmesiu, kai į ką nors atkreipiame savo dėmesį.

Pirmoji tiesa ragina mus gerbti visus žmones.

II. Mes turėtume gerbti tuos, kurie yra pastatyti virš mūsų

Skaitydamas Rašto eilutes, radau dar vieną labai įdomų principą. Atidžiai paklausykite ir pabandykite atspėti, kokia tai būtų biblinė tiesa:

Kun 19,32      Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų ir bijosi savo Dievo; aš esu VIEŠPATS.

Čia yra pamokymas gerbti vyresnio amžiaus žmones.

Įst 5,16           Gerbk savo tėvą ir motiną, kaip VIEŠPATS, tavo Dievas, yra tau įsakęs, kad ilgai gyventumei ir tau sektųsi žemėje, kurią VIEŠPATS, tavo Dievas, tau skiria.

Čia turėtų vaikas gerbti savo tėvus.

Fil 2,29-30    Priimkite jį (Epafroditą)Viešpatyje su tikru džiaugsmu ir gerbkite tokius žmones, ³⁰ nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, statydamas pavojun savo gyvybę, kad atliktų man patarnavimą, kurio jūs negalėjote padaryti.

Krikščionys turėtų gerbti tuos žmones, kurie su pilnu atsidavimu tarnauja Dievui.

1Tim 5,17       Gerai vadovaujantys vyresnieji tebūna laikomi nusipelniusiais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie triūsia, skelbdami žodį ir mokydami.

Bendruomenės narys turėtų gerbti savo vyresniuosius arba tarybą, ypač tuos, kurie skelbia Dievo Žodį.

Ef 5,33            Taigi kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą.

Žmona turėtų gerbti vyrą.

Ef 6,5              Jūs, vergai, klausykite savo žemiškųjų šeimininkų su baime ir pagarba, su neklastinga širdimi lyg kad Kristaus,

1Tim 6,2         Vergai, esantys po jungu, telaiko savo šeimininkus vertais visokeriopos pagarbos, kad nebūtų peikiamas Dievo vardas ir mokymas. ² O tie, kurie turi tikinčius šeimininkus, tegul jų neniekina už tai, kad jie yra broliai; verčiau tegul jiems dar geriau tarnauja, nes jie, būdami tikintys ir mylimi, įvertina gerus tarnavimo darbus.

Pas mus nėra vergų, bet pavaldiniai. Pavaldiniai turėtų gerbti savo žemiškuosius vadovus ir, pasak Rašto, ypatingai gerbti tikinčius šeimininkus.

Hebr 13,17    Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas.

Mes galėtume kitais žodžiais pasakyti: Gerbk savo vadovą!

Rom 13,1+7   Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra, tos Dievo nustatytos. ² Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui. ⁷ Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą.

Pilietis turėtų gerbti valdžią!

Ko galėtume iš to pasimokyti? – Mes gyvename pasaulyje, kuriame vyrauja tam tikra tvarka. Dievas aiškiai sako savo Žodyje, kad mes turime/visada privalome garbingai elgtis su žmonėmis, kurie yra pačio Dievo pastatyti virš mūsų.

-         vyresnio amžiaus žmones.

-         tėvus.

-         Dievui tarnaujančius žmones.

-         vyresniuosius arba tarybą.

-         moterims savo vyrus.

-         žemišką šeimininką, ypač gerbti, jei jis yra krikščionis.

-         savo vadovą ir mokytoją.

-         valdžią.

-         vyresnybę, vyriausybę, vadovybę, viršininką, šefą, atsakingąjį.

Kodėl? – Nes jie turi Dievo duotą autoritetą, jiems mes leidžiame įtakoti mūsų asmeninius gyvenimus ir jie neša už tai atsakomybę. Dievas iš jų pareikalaus ataskaitos. Galu gale Dievas juos virš manęs pastatė ir tai reikia priimti iš Dievo! Danielius parašė:

Dan 2,21 Jis [Dievas] keičia laikotarpius ir metų laikus, pašalina ir į sostą pasodina karalius.

Dar kartą perskaitysiu mūsų pagrindinę eilutę su kontekstu:

1Petr 2,13-17            ¹³ Būkite klusnūs kiekvienai žmonių valdžiai dėl Viešpaties: tiek karaliui, kaip vyriausiajam, ¹⁴ tiek valdytojams, kaip jo pasiųstiems bausti piktadarių, išaukštinti gerųjų. ¹⁵ Mat tokia yra Dievo valia, kad gerais darbais nutildytumėte neprotingus ir neišmanančius žmones. ¹⁶ Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai. ¹⁷ Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių.

Tai reiškia: Nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra, yra nustatytos Dievo. Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui.

Šitas principas galioja visada, visur ir visiems. Gerbti virš mūsų pastatytus žmones yra Dievo valia. Tai reikia daryti nežiūrint ar jie krikščionys ar ne; teisūs ar ne; mums draugiški ir geri, ar ne.

Mūsų paklusnumo riba baigiasi tik ten, kur jie mus verčia nusidėti Dievui. Bet vis tiek turėtume ir tuo atveju su jais elgtis pagarbiai.

Šita tiesa mane asmeniškai truputį šokiravo. Tai reiškia, kad nusižengdamas Dievo nustatytai tvarkai, nusidedu, kai tam priešinuosi; kai sąmoningai jų atžvilgiu elgiuosi nepagarbiai. – Ką aš turiu omenyje?

Nusidedu Dievui, jei, pavyzdžiui, dokumentuose nurodau tik pusę tiesos, kad gaučiau paramos iš valstybės. Arba norėdamas sumažinti mokesčius parašau ne pilną sumą.

Aš, kaip Dievo vaikas, negaliu pasakyti „Tau gerai, man gerai“ ir kad valstybei negerai, man nerūpi!

Pvž. Kompiuterių programos

Mums reikia kompiuterių. Daugeliui iš mūsų jų reikia. Bet aš nusidėsiu, jeigu įdiegsiu jame nelegalias programas su pasiteisinimu, kad aš su juo ruošiu pamokslus ir kad tai galų gale pasitarnaus Dievo garbei. Yra toks šūkis: „Tikslas pateisina visas priemones“. Tokiu šūkiu vadovavosi Amerikos užkariautojai, naikindami indėnus; Hitleris, siekdamas arijų viešpatavimo pasaulyje; Stalinas, kuris pražudė milijonus žmonių, siekdamas pasaulinės komunizmo pergalės. Iš neteisybės negali gimti teisybė. Dieviškas tikslas nepateisina visas priemones!

Kaip galiu laukti iš Dievo palaimos, kai sąmoningai nusidedu? Kaip galiu prašyti iš Dievo palaiminimo, kai man vienodai, ką sako bendruomenės vadovai?

Kaip galiu tikėtis Dievo malonės savo gyvenime, kai sąmoningai negerbiu valstybės vadovų, sąžiningai netvarkydamas savo dokumentų ir nusukdamas mokesčius?

Girdėjau ne kartą ir pas mus, kad mes išreiškiame savo nepasitenkinimą Lietuvos vyriausybe. Mes galime su jais nesutikti, bet mes negalime jų niekinti. Priešingybė pagarbai yra žeminimas ir niekinimas.

Žinoma, kad dabar sunku. Dabar krizė. Aš neturiu pinigų, galbūt skolos, galbūt didelės skolos, ir man dar reikia dorai, pagarbiai elgtis? Kokia iš to nauda?

- Iš pirmo žvilgsnio finansiškai nebus naudos! Bet Dievas pažadėjo mus palaiminti. Tai daugiau nei pinigai. Mes gi sakome, kad pinigai ne viskas. Kas gi mums suteikia sveikatą? Kas mums padeda rasti darbą? Kas gi laimina mūsų šeimas, mūsų vaikus?

Dovydas rašo 37toje psalmėje:

Ps 37,25 Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau nei Dievo palikto teisiojo, nei jo vaikų, prašančių duonos.

Kokia nauda iš to, kai gerbdamas mokyklos taisykles,  nenusirašinėju? Man tik reikia dar daugiau mokytis. Nors dauguma nusirašinėja ir net mokytojai tai žino.

- Taip, tau reikia daugiau stengtis, bet galiausiai iš tiesų daugiau žinosi nei tas, kuris dešimtuką gauna, bet iš tikrųjų nieko nemoka. Vėliau tą žinojimą reikia pritaikyti gyvenime ir niekas tada nebežiūrės į tavo pažymių knygutę ar atestatą. Žinių pritaikymas yra visų svarbiausia. Kokia tau nauda iš to, jeigu turėsi dešimtuką, bet nebus nei žinių, nei pritaikymo.

Mums reikia suprasti, kad gerbti mums vadovaujančius žmones yra Dievo valia. Jis nori, kad mes taip elgtumėmės. Ir tik šiame kelyje Dievas laimins.

Tai buvo jau antroji pagarbos tiesa: Dievas nori, kad mes ypatingai gerbtume tuos žmones ir institucijas, kurios turi valdžią ir yra pastatytos virš mūsų.

III. Mes turėtume gerbti mažiau matomus tarnautojus

Pirmoji tiesa buvo: Kad mes turėtume gerbti visus žmones. Antroji tiesa, kad mes gerbtume tuos, kurie yra pastatyti virš mūsų.

O trečia tiesa: Kad mes gerbtume žmones, kurie yra tariamai silpnesni, tai yra mažiau matomi.

1Tim 5,3         Gerbk našles, kurios yra tikros našlės.

Našlės atsiduria sunkioje padėtyje. Paulius paaiškino, kas, anot jo, yra tikra našlė: Tai žmogus, kuriam virš 60 metų, nebeturi giminaičių, tik kartą ištekėjusi ir pasižymėjo gerais darbais. Žodžiu: Mes turėtume gerbti tuos žmones, kurie yra priklausomi nuo pagalbos ir paramos, nieko nebeturi, išskyrus Dievą ir bendruomenę, bet pasitikėdami Dievu tarnauja visa širdimi ir meldžiasi dieną naktį. Tai svarbi tarnystė, kuri verta pagarbos, bet dažniausiai mes to nematome. Tuos žmones mes turėtume ypatingai gerbti.

1Petr 3,7        O ir jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę; tada jūsų maldos nebus trikdomos.

Vyras turėtų pagarbiai elgtis su savo žmona. Būtent dažniausiai žmonos dirba ten, kur jų niekas nemato bendruomenėje ir namuose. Todėl mes turime nepamiršti jų ir jas gerbti.

1Kor 12,22-23          Tariamai silpnesnius kūno narius, kuriuos laikome mažiau garbingais, mes apsupame ypatinga pagarba.

Tariamai silpnesni kūno nariai yra ne tie, kurie dažnai nuklysta ir vos vos dvasiškai gyvi. Tai nariai, kurie nuoširdžiai Dievui tarnauja savo dovanomis, bet jų tarnystė mažiau matoma. Tie, kurie groja, vadovauja ir pamokslauja daugiau matomi ir galbūt gerbiami. Bet tas, kuris turi maldos dovaną arba turi tarnavimo ar gailestingumo dovaną yra mažiau matomas. Svarbu yra, kad net ir tas kūno narys, kuris turi, rodos, menkiausią dovaną, būtų apsuptas mūsų visų pagarba.

Ir čia mes matome, kad turėtume gerbti mažiau matomus, užnugaryje tarnaujančius žmones.

Praktiškai:

Kaip tai yra mūsų bendruomenėje? Tai mūsų visų užduotis. Kiekvienas gali kitą padrąsinti ir tokiu būdu parodyti jam savo pagarbą. Tai nebūtina kažkaip specialiai daryti. Nes tai gali peraugti į dirbtiną garbinimą. Bet tikrą pagarbą jaučia kiekvienas.

Kai matai žmogų, kuris nuoširdžiai tarnauja Dievui nematomoje vietoje nepastebimai, tada prieik prie to žmogaus ir pagerbk jį savo dėmesiu. Pasakyk jam, kad Dievas džiaugiasi tuo žmogumi ir kad jo tarnystė mūsų bendruomenei labai reikalinga.

Pabaiga

Zusammenfassung

Malda: Jeigu Dievas tau ką tik parodė, kur tu turėtum keistis; ką turėtum sutvarkyti tavo gyvenime, tada kreipkis į Dievą. Melskis į Viešpatį ir pasakyk:

Dėkoju, Dieve, kad man šiandien aiškiai parodei, kur mano gyvenime turi įvykti pokyčiai. Aš supratau, kad šitoje vietoje nusidėjau prieš tave. Atleisk mano nuodėmes ir padėk man nuo šiol to nebedaryti. Padėk man pagarbiai elgtis su visais žmonėms ir per tai tau aiduoti visą šlovę ir garbę. Aš priklausau tau. Tu vadovauk mano gyvenime ir būk Tu mano gyvenimo, darbo, šeimos, mano paties Viešpats.

Eduardas Gossas