Pamokslininkas: Eduardas Gossas

Ramybė šiandien nebepopuliari. Televizorius mus ragina nepraleisti nė vienos laidos; kompiuteris kviečia pasinerti į beribį internetą ir ten praleisti kuo daugiau valandų. Visur skubame. Visur siūlomos galimybės gerai praleisti laisvalaikį. Ir kadangi mūsų laisvalaikis labai ribotas, mes bandome jį kuo efektyviau praleisti. Mes stengiamės išnaudoti kiekvieną minutę ir įpuolame į laisvalaikio stresą.

Visur skamba muzika. Įėjus į bet kokią parduotuvę visur skamba įrašas ar foninė muzika.

Stovyklavietėje

Ir jeigu neskamba, tada nešiojame „Mp3-plejerį“ su savo mėgstama muzika. Ramybė – nepopuliari, nes nebevertinama. Tylėti – nuobodu. Tyla neduoda gero (kaip amerikiečiai sako) „wow“ – jausmo. Žmonės šiandien sako: „Tylėti ir miegoti aš galėsiu ir po mirties! Šiandien reikia išgyvenimų, įvykių, greičio ir garso!“

Ir toks gyvenimo būdas turi pasekmes. Nerimas žmonėse auga. Kai mes visada judame, nebemokame nurimti, tyloje atsisėsti ir apmąstyti. Nebegalvojame apie savo gyvenimą ir gyvenimo prasmę. Mes nebemokame giliai mąstyti. Šiandien madinga teisingus atsakymus ir patarimus gauti iš karto; be pastangų, iš interneto.

Pavojus labai greitai paruošti pamokslą

Bet kas iš to? Jeigu taip padaryčiau, aš pats negalėčiau įsisavinti savo pamokslo ir kaipgi klausytojas tai galėtų padaryti per 30 minučių?

Mes visi turime dalį širdyje, kuri trokšta būti pripildyta.

Bet kiekvienas žmogus turi širdyje tokią dalį, kuri trokšta būti pripildyta. Ta dalis mums signalizuoja nerimą – kaip lemputė mašinoje, kuri rodo, kad bakas tuščias. – Ir šita lemputė mūsų širdyje mirksi.

Ir tai mums trukdo ir nervina. Ir mes pradedame įvairiausiais būdais tą dalį pripildyti, kad ji nusiramintų.

Vieni bando gyventi sąžiningai ir stengtis būti gerais žmonėmis, darbuotojais, vadovais, o namuose tėvais. Ir galbūt tai kuriam laikui suveikia. Bet po kiek laiko nerimas vėl atsinaujina ir lemputė vėl užsidega. Nes pamatai savo trūkumus ir netobulumą. O be to juk ne viskas nuo mūsų priklauso.

Kiti žmonės elgiasi atvirkščiai. Jie net nenori pamatyti mirksinčios savo širdies lemputės. O jeigu pamato, ignoruoja ją. Tai gerai veikia su alkoholiu ir narkotiku. Jų neblaivumas auga. Bet tai nepripildo tos tuščios vietos širdyje.

Dar kiti bando širdį nuraminti sportuodami, arba kitais būdais: muzika, kompiuteriniais žaidimais, dar daugiau dirbdami arba net padėdami kitiems. Ir kol jie yra pasinėrę į tą veiklą, jiems geras jausmas, nes negalvoja apie save, bet po to vėl pamato, kad jų širdies lemputė neužgeso.

Ką reikia daryti, kad degalų lemputė nebedegtų ir mums leistų toliau ramiai važiuoti?

-         Nereikia keisti tepalų.

-         Nereikia užsisegti diržų.

-         Nereikia tikrinti padangų.

Bet reikia važiuoti į degalinę ir pripilti baką degalų!!!

1. 1. Ateik pas Jėzų!

Mano mašinos instrukcijoje parašyta: „Kai užsidega degalų lemputė, tuojau važiuokite į artimiausią degalinę ir pripildykite baką degalų! Po to lemputė nebeturėtų degti.“

Aš galiu iš patirties pasakyti, kad tai iš tikrųjų veikia! Jei darau tai, kas parašyta instrukcijoje, lemputė užgęsta ir aš galiu ramiai važiuoti.

Dievas yra žmogaus instruktorius. Jis parašė serviso knygelę, kur parašyta, ką daryti, kai mūsų širdies lemputė pradeda mirksėti.

Gal atverskime instrukciją ir pažiūrėkime kas ten parašyta. Jėzus čia sako:

Mt 11,28        Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!

Jėzus kviečia ateiti pas Jį. Jis pažada mus atgaivinti, mums duoti ramybę; vidinę ramybę; tokią ramybę, kurios niekas kitas negali duoti. Jis sako, kad Jis pats pripildys mūsų širdis ir išlaisvins mus nuo pastangų patiems kažką daryti! Kad pajustume pilną pasitenkinimą mums reikia eiti pas Jėzų!

Pas Jėzų gali ateiti visi; visi, kurie vargsta ir yra prislėgti. Jėzus – tas teisingas adresas, į kurį mes galime kreiptis. Jis tas vienintelis asmuo, kuris mus gali atgaivinti. Jėzus kviečia ateiti visus, nesvarbu, ar esi krikščionis ar ne.

Gal esi pavargęs; išsisėmęs; nusiplūkęs nuo darbo – tada ateik pas Jėzų. O gal esi pavargęs nuo rutinos? Gal neši ant pečių sunkią naštą ir ieškojai kaip atsikratyti nuo jos – ateik pas Jėzų!

Arba gal tarnauji Dievui ir daug darai ir tau reikia atgaivos? Ateik pas Jį.

Kartais galima pavargti ir nuo nieko nedarymo. Jėzus kviečia ir tokius žmones.

Aurelijus Augustinas vieną kartą pasakė: „Dievas mus sukūrė su širdimis, kurios nenurimsta, kol mes nerandame ramybės Jėzuje!“

Mūsų sielos trokšta ramybės ir atgaivos. Dabar aš nekalbu apie poilsį po darbo arba atostogas. Bet kiekvienai sielai reikia Dievo ramybės.

To nerasi pasaulyje. Jos nelaimėsi loterijoje. Jos negalime užsidirbti. Ji yra dovana. Ją galime gauti tik iš Jėzaus.

Mums reikia visų pirma žiūrėti į savo širdį, ar turime ramybę.

Kai kreipiesi į Jėzų ir bendrauji su Juo, Jis apdovanos tave dangiškąja ramybe. Tai yra toks geras jausmas žinoti, kad tarp tavęs ir Dievo viskas tvarkoj; kad tu ir Dievas esate mažų mažiausiai partneriai.

Ateiti pas Jėzų reiškia: su nuolankia širdimi pripažinti, kad esu nusidėjėlis, labai ribotas ir klystantis, ir pripažinti savo priklausomybę nuo Jėzaus. Tai vienintelė gera priklausomybė! Jis Kūrėjas, o aš kūrinys. Jis Mokytojas, o aš mokinys. Aš negaliu, bet Jėzus gali.

Tada mums galioja Jėzaus pažadas: Aš jus atgaivinsiu!

Iš graikų kalbos žodį „atgaiva“ galima išversti ir taip: Duoti ramybę, ilsėtis, atsipalaiduoti, nusiraminti, nurimti, susitaikyti, pertrauka, atpalaiduoti įtemptas virves.

Taigi galime pasakyti: Ateikime pas Jėzų, ir jam atiduokime visas savo naštas ir Jis išlaisvins mus ir atgaivins. – Aš tikras, kad tai ir bus!

2. Imkite ant savo pačių Jėzaus jungą!

O kaip tada suprasti šias eilutes?

Mt 11,29        Imkite ant savo pečių mano jungą.

Mt 11,30        Mano jungas švelnus, mano našta lengva.

Ką tik sakėme, kad būdami prislėgti galime Jėzui atiduoti savo naštas, o dabar Jėzus sako: imkite ant savo pečių mano jungą. –Ar tai reiškia, kad atidavę savo naštas Jėzui, iš Jo gauname kitas?

Taip. Bet tai nėra našta, kuri apsunkina. Tai yra Jėzaus našta, kuri, pasak Jo, yra lengva.

Pabandysiu tai paaiškinti:

Kai Jėzus pasakė šiuos žodžius, Jis turėjo prieš akis du į vieną jungą įkinkytus jaučius. Kai nori, kad jaunas jautis apsiprastų ir išmoktų dirbti, reikia paimti seną, jau patyrusį ir jauną jautį. Abu įkinkomi į vieną jungą ir pradeda dirbti kartu. Praeina nemažai laiko, kol tas jaunas jautis pripranta ir supranta, kada reikia sukti į dešinę, kada į kairę, kada eiti pirmyn ir kada sustoti. Tas jaunas jautis beveik neneša naštos, o daugiau tas senas. Jam reikia tik pasiduoti, eiti kartu, priprasti ir mokytis iš seno jaučio.

Jėzus pats yra tas stiprusis ir patyręs asmuo šalia mūsų. Jis žada mums padėti priprasti prie naujojo gyvenimo. Jis pats neša mūsų naštas. Todėl jis ir sako: „Mano našta lengva, mano jungas švelnus.“

Mūsų Viešpats yra geras Viešpats. Jis viešpatauja ne taip kaip kiti viešpačiai. Jis myli mus ir linki mums iš tikrųjų pačio geriausio.

Jis mus ne tik pakviečia ateiti pas save, bet ir leidžiasi pakinkomas su mumis. Jis kviečia mus pas save ir ragina sekti Juo. Tapti Jo mokiniais. Įkinkyti kartu su Juo ir tarnauti Dievo karalystei.

Per vestuves jaunieji duoda vienas kitam įžadus mylėti ir gerbti vienas kitą, kartu eiti per sunkumus ir ligas. Bet yra vienas svarbus bet. Bet tai yra įmanoma tik su Dievo pagalba. Nes mums patiems tai yra per sunku. Mums labai reikia Jėzaus pagalbos. Tad įsikinkykime į santuokos jungą kartu su Jėzumi!

1. 3. Mokykis iš Jėzaus!

Yra verta sekti Jėzumi. Nes jis sako:

Mt 11,29        Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.

Mūsų Viešpats Jėzus yra romios ir nuolankios širdies. Jis linki tau gero. Ir būtent tai mums reikia mokytis iš jo. Romumas yra ne tik elgsena, kaip reikia elgtis su žmonėmis, bet tai yra vidinė nuostata, draugiškumas ir geranoriškumas Dievui, ir ši nuostata labai įtakoja paskui ir mūsų elgesį.

Mums reikia išmokti būti paklusniems Dievui ir daugiau žiūrėti į Jį. Daugiau Jį suprasti ir pažinti. Tai procesas. Mokytojas Jėzus mus visus kviečia į savo mokyklą. Tapkime Jo mokiniais!

Raštas sako, kad pats Jėzus išmoko būti nuolankus:

Mt 20,28 Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.

Jis pilnai atidavė save ir buvo klusnus iki kryžiaus mirties.

Hebr 5,7-9 ⁷ Savo žemiško gyvenimo dienomis, garsiai šaukdamas ir liedamas ašaras, jis siuntė prašymus bei maldavimus tam, kuris galėjo jį išgelbėti nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo pagarbios baimės. ⁸ Būdamas Sūnus, jis savo kentėjimuose išmoko klusnumo ⁹ ir, pasidaręs tobulas, visiems, kurie jo klauso, tapo amžinojo išganymo priežastimi,

Toks mūsų Jėzus. Kai Jis mus kviečia sekti Juo, Jis neiškelia mums per didelių reikalavimų, bet veda mus taip, kad nepervargtume:

Iz 40,31 bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi erelių sparnais, ir nepavargs bėgdami, nepails eidami.

Todėl pirmiausiai nusižeminę ateikime pas Jėzų. Jis atleis visas mūsų nuodėmes ir atgaivins mus. Jis pripildys mūsų tuščią vietą širdyse ir mes turėsime naujų jėgų.

Bet jeigu norime dar daugiau patirti, jeigu norime gauti atgaivą sieloms, tada reikia pradėti sekti Jėzumi ir priimti Jo jungą ant savo pečių ir mokytės iš Jo. Neišsigąskime, jo jungas švelnus, jo našta lengva, nes Jėzus romus ir nuolankios širdies Viešpats, kuris ves mus geriausiu keliu!

Yra vienintelė priklausomybė, kuri mus išlaisvina: tai priklausomybė nuo Jėzaus!

Tapdamas Jėzaus mokiniu, ne tik patirsi išsilaisvinimą iš nuodėmių naštos, bet ir tapsi Dievo bendradarbiu. Jis naudos tave šioje žemėje Dievo karalystės plėtimui. Tai kitoks gyvenimas; artimesnis bendravimas su Dievu, kuris tau veda į laisvę ir į pilnatvę.

Ne pamirškime kad Jėzus čia kviečia padaryti du žingsnius:

Pirmas Jėzaus kvietimas yra: Ateik pas mane, aš nuimsiu tavo nuodėmių naštą ir duosiu tau ramybę.

Antras Jėzaus kvietimas yra: Ateik į mano mokyklą ir mokykis iš manęs! Ir tu tapsi mano bendradarbiu ir pamatysi, ką aš galiu per tave praplėsti savo karalystę. Be to rasi sielos atgaivą ir patirsi absoliutus pasitenkinimo jausmą.

Kur tu dabar stovi? Ar buvai jau pas Jėzų? Ar atidavei jam savo naštą? Jeigu ne, tada ateik pas Jėzų, jis tave atgaivins.

Gal tu jau buvai pas Jį. Tavo nuodėmės jau atleistos. Tada labai pakviečiu tave ateiti į Jėzaus mokyklą ir tapti jo mokiniu. Imk Jėzaus jungą ant savo pečių ir mokykis iš Jo. Ir tu pamatysi, kad tai veda į gilesnį, artimesnį bendravimą su Dievu. Tada tu stebėsiesi ką Dievas per tave padarys.

Dar kartą perskaitysiu šias eilutes:

Mt 11,28-30 ²⁸ Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! ²⁹ Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. ³⁰ Mano jungas švelnus, mano našta lengva.

Amen.