Eduardas Gossas

Pamokslų serija iš laiško Filipiečiams „Visuomet džiaukitės Viešpatyje!“

Fil 2,5-11

Įvadas:

Šiandien pratęsime mūsų pamokslų seriją „Visuomet džiaukitės Viešpatyje!“. Kas turi bibliją gali atsiversti laišką Filipiečiams antrą skyrų.

Pirmoje ketvirtoje eilutėse Paulius labai paragino Filipiečiams tarpusavyje gerai/gražiai gyventi. Kad jie būtų vienos minties, turėtų vienokia meilę, santaiką ir sutarimą. Jis nuoširdžiai juos padrąsino:

Fil 2,3-4         Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų.

Tuos paraginimus į vienybę, nuolankumą ir nesavanaudiškumą Paulius turbūt parašė, nes girdėjo, kad tose srityse bendruomenėje buvo problemos. Tai galime suprasti, kai skaitytume

Fil 4,2-3a       Aš prašau Evodiją ir raginu Sintichę būti vienos minties Viešpatyje. Taip pat prašau tave, ištikimasis bičiuli, padėk joms!

Ir visus jo padrąsinimus Paulius apibendrino penktoje eilutėje:

Fil 2,5 ⁵ Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus.

Filipiečių bendruomenė buvo pavyzdinga bendruomenė. Bet ji man labai simpatiška, nes vis dėlto joje buvo problemos. Ir jeigu Paulius mums KLKB parašytų laišką, jis gal ir mums parašytų: „Būk tokio nusistatymo kaip Jėzus!“

Todėl taip pavadinau mano pamokslo temą. Nes tai yra mūsų teksto centras. Ir apie tai noriu šiandien kalbėti.

Žodis: nusistatymas

Ką reiškia žodis „nusistatymas“? Paulius parašė šitą laišką graikų kalba ir jau antroje eilutėje naudojo tą patį žodį:

Fil 2,2a          tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties!

Taigi būtų teisingai mūsų penktą eilutę išversti taip: Būkite su Jėzumi vienos minties!

Jėzus yra mūsų Viešpats ir mes jo sekėjai. Jis mūsų mokytojas ir mes moksleiviai. Jis Kristus ir mes krikščionys, tai reiškia: Mes orientuojamės į Jėzaus elgesį. Jis mums labai svarbu.

Tu nori gyventi pagal Dievo valią – ir aš! Mes bendraminčiai, mes vienminčiai nes pasiekiame pą patį tikslą. Tai mus suburia, sujungia, suvienija.

Ir Paulius sako: Jūs bendrai einate į vieną kryptį. Jūs esate bendruomenė. Todėl būkite tarpusavyje vienos minties!

Būna vagių gaujos. Jos irgi turi bendraminčių, kurie pasiekia vieną tikslą: vogti! – Bet krikščioniška bendruomenė nėra tik klubas, į kurį žmonės ateina, nes mėgsta tą patį daryti (giedoti, melstis, klausytis pamokslą ir po pamaldų kavos atsigerti). Bet mes norime leisti, kad Jėzus koreguotų mūsų mintis. Ir Jėzus pats pasakė:

Jn 13,13-15.17 ¹³ Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. ¹⁴ Jei tad aš ­ Viešpats ir Mokytojas ­ numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. ¹⁵ Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau. ¹⁷ Jeigu tai suprantate, būsite palaiminti, taip elgdamiesi.

Jėzus savo sekėjus ragina jį mėgdžioti. Taip pat pasielgti kaip jis. Būti tokio nusistatymo kaip Jis!

Tam reikia būti pataisomam.

Rom 12,2b     …pasikeiskite [leiskite pasikeisti], atnaujindami savo mąstymą [nusistatymą, mintis], kad galėtumėte suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula.

Paulius nori pasakyti: Mūsų geriausias pavyzdys yra Jėzus Kristus. Mums reikia daugiau žiūrėti į Jį ir tada kaip Jis tarpusavyje elgtis. Kritaus nusistatymas turėtų turėti didžiausią įtaką mūsų gyvenime. Jo požiūris į save, į žmogų ir į pasaulį turėtume įsisavinti.

Koks buvo Jėzaus nusistatymas?

Skaitykime toliau!

Fil 2,6-8         ⁶ Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, ⁷ bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; ⁸ jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.

Jėzus buvo ir yra Dievas! Jis turi Dievo pavidalą. Tai reiškia, kad jis taip egzistuoja, kaip atitinka Dievą. Jo visas būtis tikras ir gyvas Dievas. Jėzus preegzistuojantis ir amžinas, tobulas ir šventas, visagalis ir visažinis. Taip pat kaip jo tėvas.

Kol 1,15-17 ¹⁵ Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos Kūrinijos pirmagimis, ¹⁶ nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios. Visa sukurta per jį ir jam, ¹⁷ jis yra pirma visų daiktų, ir visa juo laikosi.

Jn 10,30 Aš ir Tėvas esame viena.

Toks buvo Jėzaus statusas. Jis buvo danguje, kur viešpatauja meilė; kur saugu; kur nėra nuodėmė; kur grožybė ir šviesa. Jis sėdėjo prie valdymo pulto. Viskas buvo gerai, tik vienas jam labai smarkai skaudėjo: Nepaklusnumas!

Nuodėmė yra nepaklusnumas Dievui! Nuodėmė yra išdidus savarankiškumas, kuris priešina Dievą: „Aš noriu pats! Be tavęs! Aš nenoriu paklusti tavęs bet sau gyventi.“

Ir tai skaudėjo Jėzui, nes jis myli savo tėvą ir jis jam klusnus. Ir jis pasakė: „Tėti, man labai skauda, kaip žmonės pasaulyje tave negerbia. Per jų nepaklusnumą jie suteršia tavo šventą vardą. Tėveli, leisk man atstatyti tavo garbę. Aš savanoriškai noriu tau angelams, šėtonui ir žmonėms parodyti savo paklusnumą kaip tarnas savo šeimininkui.“

Ir taip jis savarankiškai tapė klusnus iki kryžiaus mirties!

Jo motyvacija buvo meilė. Jis nebuvo pririštas prie viso turtų danguje. Jis nežiūrėjo į save, bet kas Tėvui patiktų. Jo tikslai: išgelbėti žmones ir per jo klusnumą atstatyti Dievo gerbę!

Šėtonas visiškai kitoks! Jis buvo gražiausias sukurtas angelas. Bet jam tai neužteko. Jis norėjo būti lygiams su Dievu! Ir taip stipriai, kad jis netgi norėjo pagrobti tą statusą.

O ką skaitome apie Jėzų? –

Fil 2,6-7a       Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, ⁷ bet apiplėšė pats save.

Čia matome keturis nusižeminimo žingsnius:

1. 1. Žingsnis: Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu (6)
2. 2. Žingsnis: bet apiplėšė pats save priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. (7a)

Tai paslaptingiausia vieta Biblijoje. Nes Jėzus turėjo Dievo pavidalą. Tai reiškia: Jis buvo 100 procentų Dievas su viskuo kas priklauso. Ir čia jis priėmė tarno pavidalą. Tai reiškia: Jis tapo 100 procentų žmogus su viskuo kas priklauso. Bet vis dėlto jo nesustojo būti Dievo sūnus. Kaip Dievas jis turėjo visas dieviškos teises. Bet kai jis tapo žmogumi, jis atsisakė visus jo dieviškas privilegijas.

1. 3. Žingsnis: Jis ir išore tapo kaip visi žmonės. (7b)

Bet taip nusižemino, kad jis viską pajautė kaip ir mes: alkį, šaltį, skausmus, įtampas, miegą. Mes skaitome

Lk 2,7: ir ji [Marija] pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

Kaip galima daugiau nusileisti žemyn? Visatos valdovui reikia aprūpinti. Jam net nebuvo vietos užeigoje ir jo pradžia buvo ėdžiose.

1. 4. Žingsnis: Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. (8)

Jėzus ne tik tapo žmogumi, bet ir baigė kaip žmogus. Jis mirė. Bet vėl nepaprastu mirties, bet ant kryžiaus. Tai buvo bjauriausias mirtis. Romiečių piliečiams nebuvo galima kryžiuoti. Tik recidyvistams buvo tokia mirties bausmė.

Mes krikščionys neturime geresnio nusižeminimo pavyzdžio kaip Jėzų. Viską jis padarė pasiaukojamai, savanoriškai, nesavanaudiškai.

Žiūrint į tokį pavyzdį mums turėtų pavykti tarpusavyje būti vienos minties ir nusižeminę prieš Dievą ir kitą žmogų vienybėje gyventi.

Jis turėjo viską ir viską atidavė. Jam tai labai daug kainavo!

Įsivaizduok. Koks tavo sugebėjimas, kurį su labai vertini. Tu gali kai ką labai gerai padaryti ir džiaugiesi tuo. Ar galėtum įsivaizduoti, kad gali tą gerą sugebėjimą pasiaukoti? Tame prasme, kad sustoji tai išnaudoti per visą savo likusį gyvenimą? Tai butų man didžiausia auka. –

Bet Jėzus tai padarė: Jis sustojo naudoti savo dieviškus sugebėjimus ir tapo pagundomas ir mirtingas.

Toks buvo Jėzaus nusistatymas! Jis buvo toks susižeminęs ir klusnus.

Kuo daugiau aš apie Jėzų galvoju, tuo mažesnis ir mažesnis tampa aš. O gal tai mums reikia: Daugiau žiūrėti į Jėzų, kad taptume visi vis daugiau nusižeminusiais mūsų akyse ir daugiau pamatytume kitą žmogų.

Jėzui mūsų išgelbėjimas viską kainavo. Ir kai jis žengė vieną nusižemino žingsnį po kito jis gal galvojo: „Dėl Edžio išgelbėjimo yra verta tai daryti.“ Dėl Antano išgelbėjimo ir aukosiu savo gyvybę. Dėl manęs ir tavęs jis viską darė. Kad gautume nuodėmių atleidimą.

Nusižeminimus Viešpats išaukštins

Kaip gerai kad mūsų tekstas čia nesibaigia. Čia skaitome žodelį „todėl ir Dievas“. Iki šiol Jėzus buvo veikėjas, bet taip nusižemino, kad mirė ant kryžiaus ir nebegalėjo kažką padaryti. Dabar Dievas Tėvas pradeda veikti. Ir čia matome vieną dievišką principą Biblijoje: Kas nusižemina Viešpats išaukštins!

Vėl per keturis žingsnius Dievas Jėzų išaukština:

1. 1. Žingsnis: Dievas jį išaukštino (9a)

Tai buvo Jėzaus maldos išklausymas. Jis meldėsi kai dar buvo žemėje:

Jn 17,5 Dabar tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią esu pas tave turėjęs dar prieš atsirandant pasauliui.

Dabar Jėzus buvo paskirtas kaip visatos valdovą.

1. 2. Žingsnis: ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų (9b)

Vardai mūsų laikais nelabai daug reiškia. Kokia „Renata“ galvoja apie tai, kad jos vardas reiškia „atgimusi“? Paulius nemano, kad Jėzus gavo kilniausią titulą, bet Jis gavo aukščiausią statusą. Tai nėra tik titulas, o orumas ir garbė.

1. 3. Žingsnis: kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme (10)

Kadangi Jėzus buvo paskirtas į kilniausią vietą, mes visi jo pavaldinys. Jis gavo išvis aukščiausią autoritetą ir jam priklaus kiekvienas kelis.

-   Ne tik danguje, kur Dievo angelai, kurie Jį jau garbina ir jau visada buvo jo pusėje;

-   ne tik po žeme, kur šėtonas yra ir jo demonai, kurie bet kuriuo atveju Jį priešina. Bet jie jau šiandien stipriai bijo Jėzaus vardo!

-   bet ir žemėje, kur mes gyvename. Ar mes pripažįstame Jėzaus kilmingą vardą? Kol kas tik maža dalis Jį garbina, ir tai netobulai ir didžiausia dalis Jį niekina.

Ateis laikas, kada kiekvienas kelis priklaups. Tie, kurie savo gyvenime jau savanoriškai ir nusižeminęs priklaupia savo kelis tai padarys tą dieną su džiaugsmu. Bet kaip pasibaisėję tie žmonės priklaups, kurie išdidžiai praėjo prie Jo pro šalį.

Kokioje pusėje tu busi?

1. 4. Žingsnis: ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: „Jėzus Kristus yra Viešpats!“

Įsivaizduokime: Visa didžiuli visata, angelai, demonai ir žmonės stovės prieš Jėzų ir pasakys: „Jėzus Kristus yra Viešpats!“ Visa kūrinija pripažins, kad Jėzus tas, kuris visą laiką pasakė kas Jis yra: Dievas ir Viešpats!

Tai buvo ankstyvoje bažnyčios istorijoje pripažinimas: Jie pamaldų metu garsai kartu ištarė: Jėzus Kristus yra Viešpats!“

Gal mes galėtume tai padaryti dabar. Jėzaus Dvasia tarp mūsų ir girdi ką sakome. Jei tikrai tiki, kad jis tavo asmeninis Viešpats, tada atsistokime ir Dievo Tėvo šlovei išpažinkime: „Jėzus Kristus yra Viešpats!“

Aš manau, kad Paulius būtent tai turėjo omenyje: Kad mes vis daugiau pažiūrėtume į ateitį; į Viešpatį Jėzų. Tai duoda mums energijos ir motyvacijos taip nusižeminę gyventi tarpusavyje; būti tokio nusistatymo kaip Jėzus! Kad mes taptume vis daugiau panašūs į Jėzų.

Čia matome tą biblinį principą:

Mt 23,12 Mat kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.

Mums nereikia kovoti už mūsų statusą, autoritetą ir garbę. Jėzus mums parodo, kad tuos nereikia laikyti grobiu. Nes galiu gale pats tikrasis Viešpats mums teisingu metu išaukštins. Mums nereikia bijoti prarasti kai ką. Bet (jeigu tai yra pagal Dievo valią) jis mus dosniai apdovanos vertingesniais dalykais.

Kas noriai žengia nuo brolio žingsnis atgal, mielai padaro menkiną ir nematomą tarnystę ir noriai atsisako jo teisę ir garbę, tas gali ramiai žiūrėti į Jėzų ir būti be nerimavimo, nes parašyta:

Jok 4,10         Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins.

Amen.