Data: 2009 11 01

Misionierius
Eduardas Gossas

Mes esame saugūs Dievo rankose!

Įžanga:

Šiandien yra „Visų Šventųjų diena“. Tai yra diena, skirta šventiesiems. Bažnyčios istorijoje buvo daug žmonių, kurie pavyzdingai gyveno su Dievu ir mums savo nuostata ir elgesiu parodė gerą pavyzdį. Juos galime prisiminti ir jų elgesys gali mus motyvuoti panašiai elgtis ir šiandien. O kadangi Biblija sako, kad kiekvienas turįs išgelbėjimą jau yra šventas Dievo akyse, ta diena skirta ir mums šiandien. Kitaip sakant, ši diena mums užduoda asmenišką klausimą: „Kaip mes gyvename? Koks yra mūsų gyvenimas? – Gyvename šventą gyvenimą, ar ne? Ar gyvename taip, kad Dievas džiaugtųsi ir sekanti karta su pagarba prisimintų mus, ar ne? Ar kiti žmonės (dabar arba vėliau) galės imti pavyzdį iš manęs?

Tikiuosi ir linkiu kiekvienam, kad tai ir būtų mūsų vidinis troškimas. Kad mes visa širdimi, visa siela ir visu protu mylėtume Jėzų ir sektume Juo.

 

Kas yra Helovynas? (paklausti vaikų)

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos.

 

Klausymas: Kas yra „Helovynas“?

Šiandien daugelis nežino kas yra „Helovynas“ ir mano, kad reikia persirengti, gąsdinti kitus ir baliavoti.

 

 

 

Pats šventės turinys yra atėjęs iš keltų, kurie spalio 31 dieną šventė Naujųjų metų išvakares. Senovės keltai tikėjo, jog tą dieną dvasios vaikščiojo tarp gyvųjų. Kad šios nepakenktų, reikėjo tapti nepažįstamam, užsimaskuoti, todėl žmonės persirengdavo dvasiomis, stengėsi atrodyti kuo panašesni į jas.

Bijodami, kad svečiai iš anapus neužsibūtų per ilgai, visą dieną ruošdavo maistą, o vakare nešdavo ir palikdavo jį už gyvenvietės ribų. Tikėjo, kad dvasios eina paskui vaišes, švęsdamos jį skanauja ir dar metams pasilieka už miesto ribų. Taip pat prieš namus pastatė išsiviepusius moliūgus, kad dvasios neįeitų.

 

Viskas buvo daroma iš baimės, kad piktos dvasios nedarytų žalos. Ar ta baimė pagrįsta?

 

Biblija aiškiai kalba apie nematomą pasaulį. Yra piktos dvasios, bet yra ir Dievo angelai. Man atrodo, kad yra natūralu, kad žmogus bando saugoti save nuo pikto. Ir tas žmogus, kuris nepažįsta Dievo, bijo ir ieško įvairiais būdais atsikratyti piktų dvasių. Bet bandymai be Dievo ir bandymai ne pagal Dievo Žodį žlunga. Kodėl? – Nes demonai galingesni nei mes ir vieni mes esame nepajėgūs apsaugoti savęs nuo jų.

 

Pavyzdys: degtuką sulaužyti (stiprus vaikas)

Kai įtikime į Dievą, atiduodame savo gyvenimą Jam ir pasitikime Juo, tada tampame Dievo vaikai ir Dievas atleidžia visas mūsų kaltes. Tada tampame Dievo akyse šventaisiais, nes esame Viešpatyje. Jėzus sako:

Jn 15,5 Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių; nuo manęs atsiskyrę, jūs negalite nieko nuveikti.

 

Būtent per išgelbėjimą esame įskiepijami į vynmedį, susirišame su Jėzumi ir nebesame vieni, bet Dievas su mumis. Ir kai mūsų gyvenime atsiranda sunkumai, tada turime viltį Viešpatyje, kad Jis mums padės.

 

Eliziejaus pasitikėjimas Dievu (jaunimas skaito)

Yra įdomi istorija Biblijoje Senajame Testamente, kuri labai tinka šiandienos temai:

2Kar 6,8-23 ⁸ Aramo karalius per karą su Izraeliu tardavosi su savo pareigūnais. „Mes statysimės stovyklą tokioje ir tokioje vietoje“, ­ sakydavo jis. ⁹ Bet Dievo vyras perduodavo žinią Izraelio karaliui: „Saugokis! Neik pro tą vietą, nes aramėjai ten turi stovyklą.“ ¹⁰ Tad Izraelio karalius duodavo žinią tai vietai, apie kurią jam buvo sakęs Dievo vyras. Ne kartą jis tokią vietą įspėjo, ir jie būdavo budrūs.

¹¹ Todėl Aramo karalius, apimtas didelio nerimo, sušaukė savo pareigūnus ir tarė jiems: „Sakykite man! Kas iš mūsų yra Izraelio karaliaus pusėje?“ ­ ¹² „Nė vienas, mano viešpatie karaliau, ­ tarė vienas pareigūnų, ­ Eliziejus, tas Izraelio pranašas, pasako Izraelio karaliui net žodžius, kuriuos tu ištari savo miegamajame.“ ­ ¹³ „Eikite ir sužinokite, kur jis, ­ paliepė jis, ­ kad galėčiau pasiųsti vyrus jį suimti.“ Jam buvo pranešta: „Eliziejus yra Dotane.“ ¹⁴ Ten jis išsiuntė raitelius bei kovos vežimus ir dideles pajėgas. Nužygiavę nakčia, jie apsupo miestą.

¹⁵ Anksti rytą atsikėlęs Dievo vyro tarnas išėjo ir žiūri: kariuomenė su raiteliais ir kovos vežimais visur aplink miestą. „Ak, šeimininke, ­ klausė jo tarnas, ­ ką darysime?“ ¹⁶ Jis atsakė: „Nebijok, nes mūsų pusėje yra daugiau negu jų pusėje.“ ¹⁷ Tada Eliziejus meldėsi, tardamas: „O VIEŠPATIE, atmerk jam akis, kad pamatytų!“ VIEŠPATS atmerkė tarnui akis, ir jis matė, kad kalvos visur aplink Eliziejų pilnos raitelių ir ugninių vežimų. ¹⁸ Aramėjams lipant nuo kalvų prieš jį, Eliziejus meldėsi VIEŠPAČIUI, tardamas: „Maldauju, ištik šiuos žmones apakinančia šviesa.“ Ir jis ištiko juos apakinančia šviesa, kaip Eliziejus buvo prašęs.

¹⁹ Eliziejus tarė jiems: „Tai ne tas kelias, tai ne tas miestas. Eikite paskui mane, aš nuvesiu jus pas vyrą, kurio ieškote.“ Ir jis vedė juos į Samariją.

²⁰ Vos jiems įėjus į Samariją, Eliziejus tarė: „O VIEŠPATIE, atmerk akis šiems vyrams, kad jie matytų.“ VIEŠPATS atmerkė jiems akis, ir jie pamatė atsidūrę Samarijos viduje. ²¹ O Izraelio karalius, pamatęs juos, Eliziejaus klausė: „Tėve, ar man juos užmušti? Ar man juos užmušti?“ ­ ²² „Ne, neužmušk, ­ atsakė jis. ­ Nejaugi savo kalaviju ir lanku paėmei tuos, kuriuos nori užmušti? Verčiau duok jiems duonos ir vandens. Tepavalgo ir teatsigeria, o po to tegrįžta pas savo valdovą.“ ²³ Taigi jis suruošė jiems dosnias vaišes ir, jiems pavalgius ir atsigėrus, paleido juos, o jie sugrįžo pas savo valdovą. Aramėjų gaujos daugiau nebėjo į Izraelio kraštą.

 

Aš norėčiau pabrėžti iš šios ištraukos du dalykus:

Pirma: Angelai ir nematomas pasaulis iš tikrųjų egzistuoja.

Antra: Kai gyvename su Dievu ir pasitikime Juo, mums nieko nereikia bijoti! Dievo rankose mes esame saugūs!

 

Eliziejaus tarnas

Dažniausiai mes panašūs į Eliziejaus tarną. Vieną dieną tas tarnas atsikėlė ir miegamajame atidaręs langą išvėdinti kambarį, pamatė didžiulę kariuomenę priešais langą. Ir šaukė „Ak, šeimininke, ką darysime?“

Kartais mūsų problemos tokios didžiulės kaip ta kariuomenė priešais langą. Ir mes šaukiame „Ką daryti?“

Gal tau sunkiai sekasi mokykloje. Tavo pažymiai blogi. Ir kitą savaitę tavęs laukia egzaminas. Ką daryti?

Gal pasiėmei paskolą, kai viskas atrodė normalu ir stabilu, bet staiga atėjo krizė. Sunku ir taip su pinigais ir, be to, palūkanas reikia mokėti bankui laiku. Ką daryti?

Gal pas tave didelis troškimas susirasti tą tikrąjį ar tikrąją gyvenimo partnerę. Bet kažkaip neišeina. Ką daryti?

Gal tavo šeimoje nesantaika. Tu netgi matai, kad tai darosi tik blogiau, bet ką daryti?

 

Yra du požiūriai į visus dalykus. Pirmas požiūris yra realistiškas matymas. Tai yra paprastas matymas į situaciją. Biblija vaidina tai „žmogaus matymu“ arba „kūnišku matymu“. Ir mes žiūrime į tą situaciją, kaip tai išoriškai atrodo. Be to, dar yra ir „dvasinis matymas“ į visus dalykus, kai mes žiūrime iš Dievo pusės į tą pačią situaciją. Ir taip žiūrint viskas atrodo visiškai kitaip.

 

Būtent tai turėtų būti mūsų malda „Dieve, atverk mano širdį, kad praregėčiau! Kad matyčiau Tavo realybę ir tikrovę! O Viešpatie, atmerk man akis, kad pamatyčiau!“

 

Eliziejus taip meldėsi ir Dievas atsakė į jo maldą ir atmerkė tarnui akis, ir jis pamatė, kad kalvos visur aplink Eliziejų pilnos raitelių ir ugninių vežimų.

 

Ar žinai, kad Dievas savo artumu nori tave apsupti? – Ar žinai, kad Dievas giliau mato; kiauriau mato; kad Jis blaiviau mąsto ir rimtai žiūri į mūsų situaciją? Jis gi žino su kuo mes kovojame. Jis puikiai supranta kokios mintys mūsų galvose.

Dažniausiai mumyse verda baimė. Baimė, kad man gali nepasisekti, baimė, kad man nepavyks. Baimė, kai kažkas sužinos, ką slepiu. Baimė, kad kažkas blogo atsitiks arba prarasiu mylimą žmogų.

 

Kas tavyje viešpatauja – baimė ar Dievas? Kai Jėzus viešpatauja tavyje, tada nėra vietos baimei. O kai valdo baimė, tada nepasitikime Viešpačiu.

 

Pasitikėk Viešpačiu!

Mums visiems reikia vėl ir vėl prisiminti, kad mūsų Dievas visagalis Dievas. Jam nieko nėra neįmanomo. Jis stipresnis už bet kokią situaciją mano gyvenime. Ir kai jis yra mano Viešpats ir aš jo vaikas, tada galiu būti tikras, kad Jis man padės. Jis nori, kad mes pasitikėtume Juo!

 

Pavyzdys: prisijungti prie Dievo (vaikas)

Skaičiau vieną istoriją apie tėtį ir dukrą:

Tėčiui vieną dieną reikėjo išskristi į kitą šalį. Po pusryčių jis išėjo iš namų, įlipo į mašiną ir lėtai išvažiavo iš garažo. Jo dukra (dešimties metų) nubėgo pas tėtį ir stipriai jį apkabino. „Kas gi yra, mano princese?“ paklausė jis. „Aš bijau, kad tavo lėktuvas nukris“, pasakė ji.

„Bet žinok, skristi lėktuvu saugiau nei važiuoti mašina. Be to, mano gyvenimas Dievo rankose ir Jis tikrai žino, ką daro!“

Bet vis tiek dukra stipriai spaudė tėčio ranką. Tėčio teologija tikriausiai nepataikė į tikslą ir jos baimė neišnyko.

Tada tėtis paaiškino, kad tai visiškai normalu, kad mes bijome ir pasakė: „Tą baimę galime atiduoti Dievui. Tu pradedi dabar mokytis ne taip stipriai pasitikėti manimi, bet daugiau Dievu. Aš negaliu visą laiką būti su tavimi ir atsakyti į visus tavo klausymus. Bet Dievas gali. Įsivaizduok, tai yra kaip nematomi laidai nuo tavęs iki mamos ir manęs. Ir mūsų atsakomybė yra atrišti juos nuo mūsų ir tau parodyti kaip prisirišti prie Dievo.“

Tuo metu jis „atrišo“ vieną nematomą laidą nuo savęs ir paėmė jos ranką ir padėjo jai „prisirišti“ prie Dievo.

Tada atsisveikino ir patarė: „Atiduok Jėzui savo baimę. Pamatysi, vietoj jos gausi dovanų Dievo ramybę.“

Aš nežinau, kokios tavo problemos. Bet aš noriu paraginti kreiptis į Dievą, prisijungti prie Jo; paprašyti Jo pagalbos. Kaip jis tau padės, atiduok tai Jam. Jis gali atsiųsti tau visą kariuomenę angelų arba pats įsikišti. Tai ne mums spręsti. Pasitikėk Viešpačiu, ir tavo problema taps Jo problema. Ir kada Jis panorės, išspręs tavo situaciją savo būdu.

Mūsų vienintelis rūpestis turėtų būti: Likti Kristuje!

 

Asmeniškai (evangelija)

Ar tu tikrai gali Jam pasakyti „Jėzau Kristau, Tu esi mano Viešpats“? Ar Jis viešpatauja tavyje arba baimė? Jei vis gi panorėtum „prisijunkti“ prie Dievo, tada melskis Jam ir pasakyk, kad pasitiki Juo. Tu gali jam labai paprastai pasakyti: „Dieve, aš nežinau kaip išeiti iš šios situacijos ir aš bijau. Bet tu stipresnis už visus sunkumus ir Tavimi pasitikiu. Būk mano Viešpačiu ir vesk mane savo keliu. Padėk man likti Tavyje!“

 

Amen.