Data: 2009 08 09

Misionierius
Eduardas Gossas

Kas suteikia mums vertę?

Kas suteikia mums vertę? Kokia yra mūsų vertė?

Jeigu mes suskaidytume savo kūną į sudėtines dalis ir parduotume jas (didžiausia dalis būtų vanduo, šiek tiek geležies ir kalcis) gautume maždaug 15 Litų! Fainai – už tiek pinigų galėčiau nusipirkti vieną bilietą į kino teatrą arba penkias porcijas ledų.

Gal parduotume kai kurias kūno dalis atskirai (pvz. širdį, inkstą, kepenis ir kitas dalis) tada galėtume gauti maždaug 350.000 Litų! Tai daug! – Bet tada mes nebegyventume. Toks skaičiavimas mums irgi nepadeda suprasti, kokia iš tikrųjų yra mūsų vertė.

 

Kas suteikia man vertę? Darbas! Kas turi darbą – vertingas. – Bet pastaruoju metu vis daugiau žmonių praranda darbą. Ar jie nevertingi žmonės? O gal grožis! Kai turiu tobulą figūrą (kojas, veidą, raumenis) tada kiti žiūri į mane ir grožisi manimi ir tai sustiprina mano savigarbą. – Bet ir čia nerandame galutinio atsakymo. Nes grožis praeina. Mes senstame! Ar senas žmogus mažiau vertas?

 

Daugelis žmonių įvertina žmogų pagal jo gaunamą rezultatą, pajėgumą arba pagal pripažinimą. Kuo daugiau mane pažįsta, tuo vertingesnis esu. (skype-facebooke)

Pvz. Michaelis Jacksonas

(garbinamas kaip Dievas, bet vienišas, turėjo daug problemų)

Ar įgyta šlovė ir pripažinimas iš tikrųjų man suteikia vertę? Ar tai gal tik laikini dalykai?

 

Skaičiau internete straipsnį apie žmogaus vertę. Ten radau tokius žodžius: „Žmogaus vertė suvokiama pagal tai, kiek kiti žmonės jam suteikia vertę!“ – Kitais žodžiais sakant: Kiek žmonių verktų per mano laidotuves? – Tai skamba labai protingai, bet kokia būtų mano vertė, jei mano šeima žūtų avarijoje ir aš likčiau vienas. Ar vieni likę žmonės nieko verti?

 

Meilė mums suteikia vertę!

Pvz. apie Livijos avytę

(pliušinis žaislas)

 

Jos meilė avytei suteikė vertę! Dievo meilė mums suteikia vertę. Tu esi Dievui vertingas, brangus.

Jn 3,16              Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

Tai galėtume pasakyti ir labai asmeniškai:

Dievas taip pamilo Edį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad Edis, tikėdamas į Jį, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

 

Aš papasakosiu vieną istoriją, kuri mums padėtų suprasti šią eilutę: (Vaikas pasidarė laivelį, jo akyse tai buvo didelis laivas, bet staiga iš rankų ištrūko virvutė ir laivas nuplaukė, po kiek laiko berniukas jį randa parduotuvėje ir vėl nusiperka.)

Tai paaiškina mūsų dvigubą priklausomybę Dievui:

Pirmiausia: Dievas sukūrė mus

Aš esu unikalus kūrinys!

Jis norėjo, kad būčiau toks, koks esu. (charakteriu, figūra, išvaizda, mano silpnybėmis ir sugebėjimais) Turime skirtingus polinkius. Tai iš Dievo!
- jeigu tu turi polinkį nuliūsti, tau yra iššūkis džiaugtis

gyvenimu

- jeigu tu linkęs gyventi paviršutiniškai ir linksmai, tau yra

iššūkis įsigilinti ir rimčiau pamąstyti apie svarbius dalykus.

Pvz. Aš pamirštu vardus – tai rodo, kad man toje srityje reikia pagalbos; Dievo ir žmonių. Priimti save! Aš esu ribotas, bet mano vertė nuo to nesumažėja!

Mozė: Aš negaliu kalbėti! – Aš tau padėsiu

Gideonas: Mano kiltis menkiausia Manase, o aš jauniausias savo tėvo namuose! – Bet aš būsiu su tavimi!

Dovydas: Aš tik piemuo! – Ganyk mano tautą!

Petras: Aš tik žvejys! – Aš padarysiu tave žmonių žveju!

Tu: Aš tik paprastas pilietis, darbininkas! – Tapk dangaus piliečiu ir Dievo bendradarbiu!

Tu Dievui esi labai brangus!

 

Ar žinai ką Dievas sako apie tai, kas tu esi?

-              Pradžios knyga 1,26: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą“

-              Tu neatsitiktinumas! Bet planuotas!

Ps 139,14          „Šlovinu tave, nes esu nuostabiai padarytas. Tavo visi darbai nuostabūs, – aš tai gerai žinau. ¹⁵ Mano išvaizda tau buvo žinoma, kai buvau slapta kuriamas, rūpestingai sudėtas žemės gelmėse; ¹⁶ tavo akys matė mane dar negimusį. Į tavo knygą buvo įrašytos visos man skirtos dienos, kai nė viena jų dar nebuvo prasidėjusi. ¹⁷ Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug!

 

Mūsų priklausomybė Dievui yra dviguba:

Visų pirma: Jis mus sukūrė

Antra: Jis atpirko mus labai brangiai. Gyvybė už gyvybę! Už tavo ir mano gyvybę Dievas paaukojo savo Sūnų. Jėzus numirė ant kryžiaus ir užmokėjo visą kainą, kad būtume laisvi. Tai yra meilė, kuri suteikia vertę. Dievas tobulai myli tave ir mane; ir tai mums suteikia vertę.

 

Mes susieti su Juo dvigubais ryšiais! Jis sukūrė ir atpirko mus. Kodėl tada vis abejojame jo mums suteikta verte? – Kodėl vis nuvertiname save? Dievas laiko mus vertais dangaus amžinybės!

 

Pvz. 200 litų banknotas

Su šiuo banknotu galiu daug ką nusipirkti. Tai tik išspausdintas popierius, bet jis turi didelę vertę! Su šiuo popieriumi galiu pvz. nusipirkti batus, užmokėti už nuomą arba prisipilti kuro.

Jei banknotas būtų purvinas, ar jis prarastų savo vertę? Ir jeigu jis būtų suglamžytas? O, jeigu būtų šlapias ar įplėštas?

Taip pat kiekvienas žmogus Dievui yra labai vertingas. Nežiūrint į išvaizdą, ką sugebu, ką galiu daryti ir ko ne, ar kaip galvoju! Aš vertingas Dievo akyse ir jis myli mane! Netgi jeigu esu purvinas, jis myli mane! Nepaisant mano nepilnavertiškumo, Jis myli mane! Net jeigu neapkenčiu savęs ir kitiems sunku su manimi, Jis myli mane taip stipriai, kad ryžosi net numirti dėl manęs!

 

Kartais mes patys galvojame, kad esame purvini. Mes žiūrime į savo gyvenimą ir matome purvą. Jaučiamės nejaukiai, nes matome savo ribotumą; kad nesame švarūs. Galbūt taip jaučiasi moteris, pasidariusi abortą. Arba vyras, kuris yra priklausomas nuo alkoholio, žaidimų, darbo arba pornografijos, niekina save. Jis to nenori daryti, bet niekaip negali tam atsispirti. Giliai širdyje jis neapkenčia savęs ir galvoja, kad jis nevykėlis.

 

Dievas nori bendrauti su mumis!

Galbūt kiti žemina tave arba pats nesijauti vertingu. Bet svarbiausia yra Dievo požiūris į tave! Jis tave sukūrė, Jo Sūnus mirė dėl tavęs ant kryžiaus; Jis myli tave! Dievas trokšta bendrauti su tavimi asmeniškai! Jis nori, kad tu priimtum Jį į savo širdį. Kaip labai Jis nori laiminti tave, vesti, parodyti, koks tu esi Jam vertingas! Jis nori atstatyti tavo savigarbą. Jis nori atleisti tavo nuodėmes. Jis nori pašalinti visą purvą iš tavo gyvenimo!

 

Dievas nuolatos kviečia tave pas save! Jis iš savo pusės jau viską padarė, kad parodytų, koks tu esi Jam vertingas ir kaip Jis myli tave. Jis nori tapti tavo Viešpačiu ir asmeniniu Gelbėtoju. Tik priėmęs Jį, gali pilnai priimti save ir kitus. Tik santaikoje su Juo (taikoje su Dievu) galiu suvokti savo tikrąją vertę!

 

Dievas tave kviečia ateiti. Ateik pas Dievas toks, koks esi! Jis vis tiek tave pažįsta daugiau negu tu pats save pažįsti. – Jis nori tave pakeisti; padėti kitaip gyventi, kitaip vertinti save ir kitus.

Tai Dievo malonė: Mes galime taip ateiti pas Dievą, kokie mes esame, bet mums nereikia likti kokie mes esame. Jis pakeičia mūsų mintis, mūsų mąstimą!

 

Daugelis čia esančių žmonių jau yra priėmę Jėzų į savo širdį. Bet per rūpesčius ir darbus kartais mes pamirštame, kas esame!

 

Dievas sako:

-              Tu –  mano vaikas! Jn 1,12: „Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą“

-              Tu Dievo šventykla! 1Kor 3,16: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?“

-              Tu – šventas! Fil 1,1: „Paulius ir Timotiejus, Kristaus Jėzaus tarnai, visiems šventiesiems Kristuje Jėzuje“

-              Tu turi potencialą duoti vaisių! Jn 15,16: „Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų“

-              Tu – išrinktas, šventas ir mylimas! Kol 3,12 : „Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai“

Gyvenimas pagal Dievo valią teikia džiaugsmą!

Mes susieti su Dievu dvigubais ryšiais! Jis sukūrė ir atpirko mus. Kaip tas vaiko laivelis! O koks yra laivo pašaukimas/funkcija? Kam jis sukurtas? Plaukti! Laivas jau turi vertę, bet tas laivas suteikia vaikui didelį džiaugsmą, jei plaukia vandeniu!

 

Taip pat ir Dievas nori, kad mes „plauktume“; kad mes gyventume pagal Jo valią! Nebijok, jo virvė niekada nenutrūks! Jis pažadėjo, kad niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje! (Rom 8,39)

 

Gyventi pagal Dievo valią reiškia: Mirti savo senajam gyvenimui! Tai reiškia orientuotis į Dievo Žodį!

Kaip? – Skaityti Bibliją, melstis, bendrauti su kitais krikščionimis ir leisti, kad Dievo Dvasia atnaujintų mane!

Gyventi pagal Dievo valią reiškia: atpažinti nuodėmes, pripažinti jas ir jų nebedaryti.  Taip, tai reiškia paklausti Dievo: Ką man reikia daryti? Kur mano vieta ir kaip galiu pasitarnauti Jam ir žmonėms? Ir leisti, kad Dievas vestų mane Jo man numatytu keliu!

 

Tai reiškia: nebegyvenu pagal save, vien pagal savo įsivaizdavimus, bet klausiu ir ieškau Dievo valios, Dievo plano! Noriu sekti Juo visa širdimi!

Galbūt kartais visiškai nesijaučiame vertingais, bet prisiminkime, kad Jo mums suteikta ir vis dar teikiama vertė niekada nesikeičia: esame brangiu Jėzaus krauju atpirkti Dievo kūriniai, sukurti pagal Jo atvaizdą!

 

Ar nenori šiandien tapti Dievo vaiku ir jam visiškai priklausyti?

Pagrindinė mintis: Tu Dievui labai vertingas ir brangus. Jis myli tave. Bendraukime su Juo. Pasakykime, kad esame dėkingi jam.