Data: 2010 02 28

Misionierius
Eduardas Gossas

Kaip praeitą kartą pamokslavau pastaruoju metu Dievas man aiškiai parodo, kad manyje yra viena nuodėmė, kurios Dievas iš visos širdies neapkenčia! Žinoma, kad visos nuodėmės yra blogos, bet ypatingai Šventas Raštas sako, kad Dievas priešinasi tam žmogui, kuris turi savyje tą nuodėmę: Tai yra išdidumas arba puikybė!

1Petr 5,5 Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę.

 

Kai Dievas man parodo, kad šita nuodėmė slepiasi manyje, nesuvokiau kas tai iš tikrųjų yra. Taigi skaičiau Bibliją ir perskaičiau visas Biblijos eilutes, kurios kalba apie šią temą, klausiau kitų pamokslų, galvojau ir svarstau ir Dievas buvo gailestingas ir davė man geresnį suvokimą apie išdidumą. Kuo giliau suvokiau kas puikybė yra, tuo daugiau man reikėjo atgailauti.

Aš visiškai nejaučiu vertas dabar stovėti priekyje ir jums kažką pasakyti, tačiau Dievas man ragino pasidalinti su jumis tokiomis mintimis, kokias mūsų maloningas Dievas man davė. Taigi kalbėsiu šiandien apie išdidumą ir ką aš supratau, kas tai yra. Šitas pamokslas yra rinkinys minčių iš kitų ir savęs, kurios remiasi Šventuoju Raštu.

 

Malda

 

Išdidumo kilmė

Nuo senų laikų išdidumas laikomas kaip visų nuodėmių šaknis. Iš išdidumo kyla visi kiti dalykai. Per šitą nuodėmę Šėtonas tapo Dievo priešu ir Dievas jį pašalino iš dangaus.

Ką Šėtonas padarė?

Iz 14,13-14 „Užlipsiu į dangų, viršum Dievo žvaigždžių iškelsiu savo sostą. ¹⁴ Užlipsiu ant aukščiausių debesų ir prilygsiu Aukščiausiajam!“

 

Šėtonas nebuvo eilinis angelas. Jis buvo aukščiausias angelas, kuris buvo atsakingas už šlovinimą danguje! Jis buvo gražiausias kūrinys ir galėjo būti taip arti Dievo, kaip kiekas kitas. – Bet jam neužteko. Jis nebuvo patenkintas ir kėlė maištą prieš Dievą.

Išdidumas jame iškėlė nepasitenkinimą ir garbės ir valdžios troškimą.

Pasekmė buvo didžiulė: Jis patraukė daugelį angelų ir tapo šio pasaulio kunigaikščiu. Jam pavyko suvilioti žmones, kad jie nusidėtų ir per tai atsirado nuodėmė šioje žemėje, kuri bando patraukti visus žmones į pražūtį.

Matai, išdidumas turi tokią griaunamą jėgą. Kiekviena nuodėmė patraukia kitus, bet išdidumas dar smarkiau negu kitos.

 

Bet Jėzus atėjo į žemę mus išlaisvinti. Išlaisvinti iš nuodėmių pinklės ir ištraukti iš velnio rato. Kas tiki Jėzumi Kristumi, tas naujas kūrinys ir jam nereikia nusidėti. – Bet Šėtonas labai gudrus ir siunčia mums išdidumo ir puikybės mintis, kad mes kartais nepastebime, kad jau įsišaknijo velnio mintis mumyse. Mes siekiame gerų dalykų ir manome, kad esame teisūs. Kad netgi galvoju, kad patinku Dievui!

 

Būtent tame yra sunkumas: Suprasti, kad aš neteisus!

O gal šitas pamokslas būtent tau, kuris gal šimtą procentų galvoja, kad teisus!

 

Jėzus vieną kartą pasako palyginimą būtent į šią temą žmonėms, kurie galvojo, kad jie teisūs:

Lk 18,9-14 ⁹ Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą: ¹⁰ „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. ¹¹ Fariziejus atsistojęs sau vienas taip meldėsi:

Kitas vertimas sako: Kuris sau meldėsi.

‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės ­ plėšikai, sukčiai, svetimautojai ­ arba va kaip šis muitininkas. ¹² Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę nuo visko, ką įsigyju.’ ¹³ O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’ ¹⁴ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.“

 

Fariziejus lyg tobulas žmogus, turėjo ydą – išdidumą ir nuosavą teisumą.

Išdidumo esmė = būti nepriklausomam nuo Dievo.

 

Žmogaus pasitikėjimas savimi visame kame.

Puikybė širdyje reiškia: Būti pats sau standartas ir matuoti kitus pagal save. – Arba jis pakelia save – arba (kai atsidūrė kažkur žemiau) gali paniekinti kitą žmogų žemiau.

 

Čia yra principas:

Kas aukština? – Žmogus pats save!

Kas jį pažemins? – Kažkas kitas jį pažemins!

Žmogus, kuris save aukština, kažkas kitas pažemins. O žmogus, kuris save žemina, kažkas kitas jį išaukštins.

Mūsų rankoje yra tik tai save arba pažemint, arba aukštinti. Mes galime save kontroliuoti.

 

 

Nuolankume yra vertybė!

 

 

Šitas fariziejus, būdamas pats savo atskaitos taškas (kaip ir šiandien daugelis žmonių – gali atrasti žmonių, kurie nėra fariziejai ir nepriklauso jokiai religiniai bendruomenei) bet turi sau visą kodeksą, pagal kurį gyvena) yra sau atskaitos taškas. Humanizmas yra pastatytas ant tokio. Žmogus kuria sau standartą. Žmogus yra centras, jis yra kūrėjas tų standartų.

 

Puikybės mintis, kuri lengvai užsimaskuoja daryvės siekiančiame žmoguje (žmogus, kuris ieško sau dorybių) jis trokšta išviešinti savo kovas, savo laimėjimus kitiems, pasirodyti kitiems, kas jis esąs. Kiek jis daug supranta, kiek jis daug daro, kiek jis daug tarnauja. Tai puikybės mintis!

Puikybės mintis labai dažnai ateina pas žmogų, kuris seka darybių; arba pas tą žmogų, kuriam jau sekasi.

 

Išdidumas yra pasibjaurėjimas Dievui!

 

Muitininkas pats irgi turėjo statusą. (Jie buvo tautos neapkenti žmonės; bet tarp grietinėlės vieni iš fainiausių žmonių!)

 

Ką jis pasakė? „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!“ Čia nuolankumas!

 

Ką reiškia „nuolankumas“?

Nereiškia tapti „skuduru“, kuris nieko negali ir tik visada nulenkia galvą ir pasiduoda. Graikų kalboje šis žodis yra aktyvus, kuriame yra drąsa ir jėga.

Žodžiu: „nuolankumas“ yra tokia drąsa vertinti save (pamatyti į save) kaip Dievas vertina mus. Pamatyti save Dievo šviesoje ir priimti tą statusą, kurį Dievas mums davė. Nuolankumas nėra save žeminti žemiau negu esi, bet nuoseklus nesvarbumo pripažinimas: Stovėti Dievo tiesoje ir pasakyti: Esu niekas, o kas esu, esu iš Dievo malonės. à Apaštalai à esu misionierius à esu Dievo vaikas à turiu dovanas – bet ne iš manęs!

Atvirkščiai yra išdidumas: Galvoti geriau apie save, negu esu.

Nuolankus žmogus žino, kad jis visiškai priklausomas nuo Dievo malonės ir gailestingumo.

Ir žinai ką? Tokie nuolankūs žmonės Dievui patinka ir žmonėms patinka!

 

Dievas liepia(!) mums būti nuolankiems:

Jok 4,10 Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins.

Kuo žemiau tapsi savo akimis, tuo didesniu Dievo akimis!

Vienas kažkada pasakė: „Kur nuolankumas, ten nuolat ramybė; bet kur išdidumas – pavydas, pyktis ir pilnas pragaras nėrimo.“ (Thomas von Kempen)

 

Kaip ištirti ar manyje išdidumas?

Mes šiandien galėsime ištirti savo širdį. Bet kaip atpažinti ar turiu išdidumą. Gal net negalvoju, kad jis yra, o gal jis yra iš tikrųjų – ir Dievui tai pasibjaurėjimas.

 

Dievas atleido muitininkui. Dievas atleidžia, kai nusilenkiame prieš Jį ir pripažįstame: Esame nusidėjėliai.

Kaip atpažinti išdidumą savyje?

 

A) nepastovus maldos gyvenimas

Aktyviai nepasitikėjimas Dievu. Kai nematau jo poreikiai sau. Tik kai viskas blogai tada galima melstis. Nepastovumas maldoje rodo, kad nėra pastovaus, aktyvaus pasitikėjimo Dievu kasdienybėje. – - Man nereikia Dievo susitvarkyti su savo vaikais, darbais, santuoka – Nepriklausomybė nuo Dievo.

B) Nepasitenkinimas kas duota.

Pyktis. (kodėl gimiau Lietuvoje? Kodėl mano tėvai neturtingi – jei būčiau kaimyno vaikas, visai kitaip dabar gyvenčiau.

C) Kritikuojanti dvasia!

Tiesiog išsakyti ką man nepatinka. Ne su tikslu padėti, bet išsakyti savo nuomonę, pasireikšti, o gal netgi pažeminti kitą kad pats galėčiau pasiaukštinti. – Čia yra perdėtas savęs vertinimas.

D) Gynyba girdint kritiką ir nesugebėjimas pasijuokti iš savo klaidų!

Rodo, kad per rimtai žiūriu ir per daug gerai apie save galvoju.

Posakis: „Ne žiūrėk į save per daug rimtai, nes niekas kitas per daug į tave nežiūri!“

E) nesugebėjimas kantrai išklausyti, laukti, tarnauti, likti anonimišku, būti kita vedamu.

Išdidumas savyje = kai galvoju: ką aš galiu padaryti, kad viskas išeitų taip, kaip man norisi.

F) Nenoras būti su žemesniu rango žmonėmis.

G) Garbės ir valdžios troškimas – maištas – tyrinėti kitą poziciją – ginti savo poziciją.

H) Nepasitikėjimas tikėjimo broliais! (savo istorija)

 

Išdidumas skatina pasitikėti savimi. Įdomu, kad Šventas Raštas sako, kad Dievas niekam priešina taip, kaip priešina išdidžiam žmogui! Išdidumas turi tokią savybę à sugriauti žmogų! Kuo didesnis EGO, tuo didesnis kritimas! Išdidumas iš esmės yra toks stabmeldiškas savęs garbinimas.

 

Kaip nugalėti puikybę?

Trys dalykai:

1. Priskirti savo gerus darbus Dievui! à Tai, ką tu pasakei priskirk Dievui: „Dieve, aš dėkoju tau už …“ (Dėkingumas) Dievas duoda viltį, gyvybę ir protą. Kai suprantame, kad tik per Dievo malonę esame šiandien gyvi, tada apsaugo iš išdidumo. Dėkingumas apsaugo nuo puikybės. Kodėl? – Nes tada pripažinau, kad man reikia malonės ir Dievo dovanų
2. Žeminti save (koks mano Dievo duota statusas?) (Nuolankumas)
3. Šlovinimas à ieškoti Dievo vaido!

 

Vienas mokinys vieną kartą paklausė Rabiną: „Ankščiau buvo žmonės, kurie pamatė Dievą vaidas į vaidą. O kodėl niekas šiandien nemato Dievo vaido?“ Rabino atsakymas: „Nes šiandien niekas nenori taip žemiai nusilenkti.“

Mozė matė Dievo vaidą kaip niekas kitas žmogus. Ir apie jį skaitome Biblijoje, kad jis buvo nuolankiausias žmogus žemėje.

 

Ar ne pats Jėzus yra geriausias pavyzdys?

Jn 13,3-5 ³ žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą, ⁴ Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. ⁵ Paskui įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas bei šluostyti jas rankšluosčiu, kuriuo buvo persijuosęs.

Jn 13,12-15 ¹² Numazgojęs mokiniams kojas, jis užsivilko drabužius ir, sugrįžęs prie stalo, paklausė: „Ar suprantate, ką jums padariau? ¹³ Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu, ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. ¹⁴ Jei tad aš ­ Viešpats ir Mokytojas ­ numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. ¹⁵ Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.

Ar jums teko plauti kitam žmogui kokas? Ne galvų reikia plauti – kojas!

 

Fil 2,3 ³ Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ⁴ ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų. ⁵ Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus.

 

Ar tavyje išdidumas? Ištirk save! Lygai taip pat, kaip žmogus gali aukštinti save, taip mes galime save žeminti. Žeminkime prieš Dievą, ir jis pažadėjo mus aukštinti.

 

Viešpaties vakarienė! Duonos laužymas. (1Kor 11,28)