Vyresnysis: © Eduardas Gossas. Visos teisės saugomos.

Įžanga:

Trečiame dešimtmetyje buvo sunkus metas Amerikoje. Šeimoms buvo sunku pragyventi. Daugelis neturėjo pakankamai pinigų. – Vieną dieną visame mieste buvo iškabinta daug plakatų, kviečiančių į cirką.

Vienas mažas berniukas susižavėjo plakatais ir labai norėjo eiti į cirką. Bet įėjimas kainavo vieną dolerį. Tai buvo nemažai. Namuose tėtis berniukui sakė: „Per brangu. Mes negalime tau nupirkti bilieto. Bet jei tu pats užsidirbtum vieną dolerį, galėtum eiti į cirką.“ Berniukas ieškojo darbo ir vienur ir kitur. Ir po kelių dienų jau laikė rankoje vieną uždirbtą dolerį. Jis nusipirko bilietą ir galvojo: „Dabar cirkas jau gali atvykti.“

Pagaliau atėjo ta diena. Cirko artistai traukiniu atvyko į stotį. Pasveikindama miestą vilkstinė keliavo nuo stoties iki cirko aikštės. Berniukas stovėjo šalia. Su dideliu susidomėjimu jis stebėjo praeinančią vilkstinę. Jam buvo labai įdomu. Pirmą kartą jis matė gyvus dramblius ir meškas. Ir jam patiko cirko akrobatai. Bet visų labiausiai jam patiko klounas ir jis jam atidavė savo bilietą.

Demonstracijai pasibaigus berniukas parbėgo namo. Grįžęs namo jis pasakojo tėvams: „Aš buvau cirke! Ten man labai patiko. O ypač klounas. Bet aš mačiau dar ir gyvus dramblius. Ir …“ – „Stop, stop!“ sakė tėvas, „Tu nebuvai cirke! Tu matei tik demonstraciją. Cirke bus tau dar įdomiau.“

Ar šita istorija neprimena jums Kalėdų meto? Daug žmonių labai daug ruošiasi Kalėdoms, eina apsipirkti ir pasineria į švenčių šurmulį. Bet svarbiausią, pagrindinį dalyką, jie pamiršta.

Vokietijoje ypatingai prieš Kalėdas mes tvarkome savo namus. Gal taip yra ir Lietuvoje? Visi nori, kad per Kalėdas viskas būtų tvarkinga. – O ar mes „tvarkomės“ savo širdyje?

Šiandien mes pakalbėsime apie vieną žmogų, kuris gyveno prieš du tūkstančius metų ir pamokslavo būtent šia tema.

Jėzui prieš pat pradedant veikti, Jonas Krikštytojas ragino visus sakydamas: „Atsiverskite ir sutvarkykite savo gyvenimą, nes prisiartino Kristus!“

Tai yra tas pats, kai mes sakome Advento metu: „Nurimkite ir būkite pasiruošę, nes Kristus sugrįš!“ Advento laikotarpis yra tam, kad mes permąstytume apie savo gyvenimą ir Jėzų Kristų prieš Jam antrą kartą ateinant.

Kitaip sakant, Jonas Krikštytojas pamokslavo anuomet Advento pamokslą. Perskaitykime jį! Jam tiktų pavadinimas: „Sutvarkykite savo gyvenimą!“

Mt 3,3.5-6    Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas. Jis skelbė Judėjos dykumoje: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“. – Tuomet pas jį ėmė rinktis Jeruzalės gyventojai, visa Judėja ir visa Pajordanė. Jie išpažindavo nuodėmes ir buvo jo krikštijami Jordano upėje.

Lk 3,7-18     Ateinančioms pas jį krikštytis minioms Jonas sakė: „Angių išperos, kas jus pamokė bėgti nuo besiartinančios rūstybės? Duokite tikrų atsivertimo vaisių! Ir nebandykite ramintis: ‚Juk mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų. Štai kirvis jau prie medžio šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį“. Minios jį klausinėjo: „Tai ką gi mums daryti?!“ Jis joms sakydavo: „Kas turi dvejus marškinius, tepasidalija su neturinčiu, ir kas turi ko valgyti, tegul taip pat daro“. Ėjo ir muitininkai krikštytis ir klausė: „Mokytojau, o ką mums daryti?“ Jis aiškino jiems: „Nereikalaukite daugiau, negu jums nustatyta“. Taip pat ir kariai klausinėjo, „O ką mums daryti?“ Jis jiems sakė: „Nė iš vieno nespauskite pinigų, neįdavinėkite norėdami pasipelnyti, tenkinkitės savo alga“. Stiprėjant žmonių lūkesčiams ir daugeliui pradėjus spėlioti, ar čia kartais ne Mesijas, Jonas visiems kalbėjo: „Aš, tiesa, krikštiju jus vandeniu, bet ateina už mane galingesnis, kuriam aš nevertas atrišti apavo dirželio. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje – vėtyklė: jis išvalys savo kluoną ir surinks kviečius į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“. Dar daug kitų paraginimų jis davė tautai ir skelbė gerąją naujieną.

Koks griežtas pamokslas! Šis vyras labai tiesiai, nerinkdamas žodžių išsakė visa, ką turėjo galvoje. Bet įdomu buvo tai, kad nors jis fariziejus ir sadukiejus išvadino angių išperomis, labai daug žmonių ėjo pas jį. Jonas Krikštytojas buvo ypatingas žmogus.

1. I. Kas Jonas Krikštytojas buvo?

Jis gyveno dykumoje ir valgė skėrius ir lauko medų. Jis vilkėjo kupranugario vilnų apdaru. Su dideliu įkvėpimu pamokslavo ir jo pamokslo turinys buvo: „Atsiverskite! Būkite pasiruošę priimti Kristų!“

Vėliau Jėzus kalbėjo apie jį: „Tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją. Jis daugiau negu pranašas!“ (Mt 11,10-11)

Jonas buvo lyg tiltas tarp senojo ir naujojo testamento. Jis ragino tautą atsiversti, nusigręžti nuo blogo kelio.

Taigi. Jei tu šiandien tikiesi išgirsti ramų pamokslą, deja, su Jonu Krikštytoju tai neįmanoma.

Jis buvo labai tiesmukiškas žmogus. Bet jis perteikia tą pačią Advento mintį, apie kurią kalbame mes ir šiandien.

Žodis „Adventas“ kilo iš lotynų kalbos ir reiškia: „Atvykimas, atėjimas“. Krikščionys laukia Jėzaus Kristaus atėjimo! Ir Jonas Krikštytojas laukė Kristaus atėjimo. Jis kvietė žmones atsiversti, atgailauti ir vėl kreiptis į Dievą. Šiandien jis taip pat mus ragina atsiversti, atgailauti, laukti Kristaus ir gyvenime orientuotis į Dievą.

1. II. Kam mes ruošiamės?

Šiandien yra antrasis Advento sekmadienis. Kam mes ruošiamės Advento metu? Ko laukiame?

-         Gal giminaičių per Kalėdas?

-         Gal sniego?

-         Gal išsvajotų dovanų?

-         O gal gero maisto?

-         Gal kelių laisvų dienų ar atostogų?

Visa tai yra labai gerai, bet ar tai yra esminiai dalykai?

Kažkada girdėjau vieną įstoriją. Nežinau, ar ji tikra ar ne:

Viena sutuoktinių pora ilgą laiką negalėjo susilaukti vaikų. Bet po kelių metų pagaliau jiems gimė berniukas. Kaimynai ir draugai džiaugdamiesi atvyko jų pasveikinti su didelėmis dovanomis. Visas dovanas jie gražiai sustatė į kampą. Viskas buvo labai šventiškai papuošta, o stalas lūžo nuo valgių. Svečiai nekantravo pamatyti ir patį vaikutį. Bet tėvai jo niekur nerado. Jis buvo dingęs.

Bet galiausiai jie rado kūdikį krepšyje po dovanų kalnu. Tikriausiai kažkas pamanė, kad krepšys yra dovana ir sudėjo ant viršaus dovanas. Man tai primena Kalėdas.

Romantiškai muzikai, žvakėms, Kalėdinei eglutei, dovanoms skiriame daugiau dėmesio negu apmąstymams, dvasiniam apsivalymui. Prieškalėdinis laikotarpis tampa daugiau streso negu nusiraminimo laikotarpiu.

Jonas Krikštytojas nori mus pažadinti iš kalėdinių jausmų pakylėjimo ir ragina žvelgti į Jėzų.

Kad Jėzus vėl ateis, niekam tikriausiai nekyla abejonių. Jokūbo laiške parašyta:

Jok 5,8       Ir jūs būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas arti.

Bet kada Jis ateis, to mes nežinome. Biblija sako:

Mt 24,36    Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas.

Jėzus ateis. Tai faktas. Gal net greičiau nei mes galvojame? Tik klausimas: Ar mes esame pasiruošę? Ar laukiame Jo?

1. III. Kaip reikia laukti Jėzaus atėjimo?

Jonas Krikštytojas pamokslavo: „Duokite tikrų atsivertimo vaisių!“ – Ką tai reiškia?

„Atsiversti“ reiškia „atgailauti“, „grįžti“ ar net gi „apsivalyti“, sutvarkyti savo gyvenimą prieš Dievą, kad gyvenime viskas būtų tvarkoj.

Prieš Kalėdas mes tvarkomės, nes šventes norime praleisti su svečiais.

Taip pat reikia valyti ir savo gyvenimo namus. – Aš asmeniškai nelabai mėgstu tvarkytis. Nelabai džiaugiuosi, kai tai reikia daryti. Valymas – sunkus darbas. Bent man. – O kam lengva valyti gyvenimo nešvarumus? Bet būtent tai ir yra Advento tikslas. Apie tai Jonas Krikštytojas ir kalba.

Kokio purvo yra mūsų gyvenime? – Kokie dalykai trukdo mums žiūrėti Dievui į akis?

-         Gal tai yra pyktis, neapykanta, pavydas, apkalbos, apgaulė ir t.t.
Šį purvą Biblija vadina nuodėmėmis.

Kiekvienas iš mūsų gerai žinome, kur reikia dar pasitvarkyti gyvenime. Aš manau, kad kiekvienam tai reikia daryti. Man taip pat. Kartais mes gyvename su Dievu jau ilgus metus, lankome bažnyčią ir manome: Viskas gerai! Bet kartais tiesiog sveika atlikti apžiūrą ir iškelti sau panašius klausimus.

-         Gal į mano gyvenimą įsėlino tingumas ir abejingumas bažnyčiai?

-         Gal nebesistengiu pamatyti Dievo veikimo ir meilės savo gyvenime?

-         Gal kas nors mane įskaudino ir aš nenoriu tam žmogui atleisti?

-         O gal dingo noras ir kartu džiaugsmas skaityti Bibliją? Mano krikščioniškumas labai atvėso.

Tiems Jonas sako: „Pereik dar kartą šlapiu skuduru ir išvalyk apleistus kampus!“ Jis nesako: „Likite tokie kokie esate.“ Ne. Jis ragina pakeisti gyvenimą, atsiversti ir duoti tikrų atsivertimo vaisių.

Kodėl jis taip griežtai kalba?

Kad mes nesigėdydami galėtume atverti savo širdies duris ir būtume pasiruošę Jėzaus atėjimui. Tai labai svarbu. Todėl Jis kalba griežtai. Kad mes prašytume Dievo ateiti į gyvenimą ir įvesti jame tvarką.“

Jei suprantame kad, toks, koks esu, nesu pasiruošęs“, Jonas pasiekė savo tikslą.

Nes tik tas, kuris suvokia, kad jam reikia Dievo, yra pasiruošęs sutikti Jėzų. Niekas negali teigti, kad jame nėra nuodėmių. Ir atgailauti reiškia atpažinti savo nuodėmes ir prašyti Dievo atleidimo. Tik tokiu būdu mes pasiruošime Jėzaus Kristaus atėjimui!

Kai tu prašai Dievo pagalbos, tau gali atsitikti taip, kaip vienam vyrui, kuris netikėtai sužinojo, kad Dievas nori pas jį užsukti:

,,Kaip? Pas mane?” šaukė jis. ,,Į mano namus?” Jis perbėgo per visus kambarius, laiptais į viršų, žemyn, užlipo į palėpę ir nusileido į rūsį. Staiga jis savo namus pamatė visai kitomis akimis. ,,O ne!” šaukė jis. ,,Į tokią kiaulidę negalima priimti svečių! Viskas purvina. Nėra vietos kur atsisėsti. Nėra oro kvėpuoti.” ,,Broliai! Draugai!” šaukė jis, ,,padėkite man susitvarkyti – prašau, padėkit, bet kas! Tik greičiau!”

Ir jis pradėjo šluoti namus. Per didelį dulkių debesį jis pamatė, kad kažkas atėjo jam padėti. Jie kartu išnešė nereikalingus daiktus, išardė juos ir sudegino. Jie šveitė laiptus ir grindis. Daug vandens prireikė viskam išvalyti, o ypač langams. Bet ir po to purvo kampuose netrūko.

„Mes nespėsime!“ šnopavo vyras.

„Mes spėsime!“ sakė pagalbininkas.

Visą dieną jie kamavosi. Vakarui ateinant, jie nuėjo į virtuvę ir padengė stalą.

„Nagi, dabar gali užsukti mano svečias. Dabar Dievas gali ateiti! Tik kurgi jis?“

„Bet aš juk jau čia!“ atsakė kitas ir sėdo prie stalo. Lene Mayer-Skumanz: Jetzt kann Gott kommen, in: Erzählbuch zur Weihnachtszeit, Verlag E. Kaufmann (1986, S. 19f.)

Dievas ateina pas mus ne tada, kai viskas labai tvarkinga. Ne! Jis pats padeda mums susitvarkyti. Jis darbštus ir geranoriškas. Be jo bendradarbiavimo aš negalėčiau pilnai išvalyti širdies. Jis ateina į mano gyvenimą ir atleidžia mano kaltes, kuriomis nusidėjau Jam ir kitiems.

Kai mes sutvarkome savo gyvenimą, iššluojame išdidumą, išmetame lauk šykštumą ir pavydą. Pro langą iškrečiame bailumo dulkes, o vietoje jų įsileidžiame tikėjimą ir viltį.

Tai yra Adventas. Tai Jonas Krikštytojas nori mums pasakyti per savo pamokslą. Peržiūrėk savo gyvenimą ir leisk Dievui padėti!

Kai stovėsi prieš Dievą kaip žmogus, kuriam per Jėzų Kristų nuodėmės atleistos, tuomet Jis tave priims su išskėstomis rankoms. Tada tau nereikės bijoti, kai Jis vėl ateis. Tada tu būsi pasiruošęs!

Jėzus nori, kad tu būtum pasiruošęs. Bet ne kažkada, o šiandien. Mes nežinome, kada jis ateis, bet jis gali šiandien ateiti į tavo gyvenimą. Jei tu priimi jį, kaip savo gelbėtoją, tada tu jau šiandien gali savo širdyje švęsti Kalėdas.

Jei iškilo kokių nors klausimų, mes galėtume po pamaldų apie tai pakalbėti. Bet gal Jėzus jau yra tavo gyvenimo Viešpats? Tada norėčiau paraginti šią savaitę atrasti laiko nusiraminimui ir apmąstymui, koks yra mano santykis su Dievu? Gyvenk taip, kad tu būtum pasiruošęs žiūrėti atėjusiam Jėzui į akis!