Kalėdinis pamokslas Lk 2,7

Kaip sunku tai būtų pripažinti, niekada nemokėjau gerai žaisti futbolą. Aš nesu greitas. Kai visi eidavo spardyti kamuolį, ir aš eidavau su jais. Nors futbolas manęs visai nedomino, tiesiog norėjau žaisti su kitais. Bet kartais išgirsdavau žodžius: Tau čia nėra vietos!

Iš tikrųjų liūdna girdėti tokius žodžius. Kartais būdavau tas paskutinis, kurio nei vienai, nei kitai komandai nereikėjo.

Gal ir jūs esate kada nors girdėjęs šiuos žodžius: Pas mus nėra tau vietos“. Gal tai buvo kita situacija. Tai liūdniausi žodžiai žemėje. Tie žodžiai labai stipriai sužeidžia širdį.

Kalbant apie futbolą – visada žinojau, kad aš ne pats geriausias futbolininkas, bet man vis tiek buvo skaudu, kai jie taip elgdavosi su manimi. Bet man žymiai labiau skauda, kai mano sugebėjimų, kitas nepripažįsta arba tiesiog nenori, kad aš jam padėčiau. Jis žino, kad aš sugebu kai ką padaryti, bet vis dėlto mano pagalbos nenori.

Tai reiškia, kad dabar neeina kalba apie sugebėjimą, bet apie asmenį. Kitas mane atstumia kaip asmenį. – Ir tai daug labiau žeidžia.

Aš manau, kad septinta eilutė Jėzaus gimimo istorijoje daugiau sako nei mes iš pirmo žvilgsnio matome:

Lk 2,7             [Marija] suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

Dar net negimusiam Jėzui vietos nebuvo. Užeigos šeimininkas parašė lentelėje: Laisvų vietų nėra!

Ir tai buvo tiesa. Mes skaitome Jėzaus gimimo istoriją, kad daug žmonių buvo atvykę į Betliejų ir todėl tikriausiai nebuvo vietos užeigoje. Tai reiškia, kad kiti svečiai jau buvo užėmę visus kambarius, laisvų vietų nebebuvo.

Ar nėra taip ir mūsų gyvenime? Mūsų gyvenimas taip yra užimtas. Mes juk nesame tušti. Galbūt tavyje gyvena baimė, apie kurią ką tik matėme vaidinime? Baimė dėl sveikatos. Nes vis daugiau atsiranda nepagydomų ligų ir vis daugiau žmonių suserga. Gal mus apima baimė prarasti artimą žmogų? Gal mes bijome, nes jaučiamės bejėgiai ir, rodos, nieko negalime pakeisti. O gal mes baiminamės, kad visgi mūsų svajonės neišsipildys.

Įvairūs rūpesčiai dėl pinigų, darbo, karjeros ar tuščios garbės yra užvaldę mūsų širdis. Todėl mes esame užimti. Prie mūsų širdies durų stovi lentelė su užrašu: „Užimtas!“ Ir tai yra teisybė!

Ir mūsų širdyje tuomet nėra vietos Jėzui! Ir todėl Jėzus, kur jis be eitų, dažnai pamato šią lentelę „Užimtas!“. Bet Jėzus labai gerai žino, kad mes nesame laimingi su savo širdies gyventojais, kurie mūsų širdyje vis daugiau įsišaknija.

Jono Evangelijoje 10,10 Jėzus sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų!“ Jėzus nori mus išlaisvinti ir todėl Jis vėl ir vėl beldžiasi ir bando įeiti į mūsų gyvenimą.

Jėzus sako: „Aš noriu tau padėti. Aš galiu tau padėti. Prašau, atidaryk man duris! Atverk man savo širdį!“ Šiandien jis bando ateiti ir į tavo gyvenimą.  – Jėzui labai skaudu, jei mes Jį atstumiame.

„Nebuvo vietos užeigoje!“ Dar negimęs Jėzus buvo jau atstumtas. Vienintelė vieta jam: Tvartas! Laikina pastogė! – Taip yra iki šiol. Jėzui nėra vietos mūsų gyvenime. Jam nėra vietos, kai švenčiame su giminaičiais Kalėdas. Kalėdinis verslas klesti ir be Jo. Bet be jo pas mus ateina ir kalėdinis šaltis. – Kartais mes ir be Jėzaus gerai gyvename.

Ir kai Jis prisiartina prie mūsų gyvenimo durų ir beldžia, greitai pakabiname tą pačią lentelę: Užimta!

Mes neturime didelių rūpesčių. Mes viską turime, ko mums reikia. Ir mums nereikia išgelbėjimo ir todėl mums nereikia „Išgelbėtojo“.

Mes vieni gerai tvarkomės. Tik kartais galbūt ne. Kai mus ištinka bėda; pavyzdžiui, kai susergame arba tiesiog kažkas vyksta ne pagal mūsų planą. Ir tokiose situacijose mes Jėzui šiek tiek duodame vietos, suteikiame Jam laikiną pastogę! Ten kažkur mūsų tvarte. Bet tik, kai mes nebežinome ką daryti. Kai niekas mums nebegali padėti, tada Jis mūsų atsarginis ratas. – Kai mūsų gyvenimo padangoje atsiranda skylė, mes iš bagažinės išsitraukiame atsarginį ratą. Tik tada kviečiame Jį. Tik tada pradedame melstis.

Kokią reikšmę mūsų gyvenime turi malda? Kas mums yra malda Jėzui: ar vairas, ar tik atsarginis ratas? Ar pakviečiame Jį tik tada, kai esame bėdoje? Bet mūsų didžiausia bėda yra tame, kad mes Jėzui nesuteikiame buveinės pas mus, bet tik laikiną pastogę tvarte. Bet Jis vertas užimti svarbiausią vietą mano ir tavo gyvenime.

Žinoma, mes visi, kurie esame atvykę į pamaldas, visiškai neatstumiame Jėzaus. Kitaip tada tikriausiai mes neatvažiuotume. Bet ar mes esame tie, kurie priima Jėzų į savo gyvenimą?

Per Kalėdas tiek daug žmonių eina į bažnyčias ir klauso Gerosios žinios, kad Dievo sūnus atėjo į žemę išlaisvinti žmonių iš baimės, nuodėmių, pražūties. – Ir kiek iš jų priima Jį į savo gyvenimą?

Jėzui neužtenka vien mažyčio kampelio už durų, lyg gesintuvui. Kurį mes tik naudojame gaisrui užgesinti. – Ne! Jėzus nenori būti mūsų gesintuvas, bet mūsų gyvenimo šeimininkas.

Anuomet „jiems nebuvo vietos užeigoje“. Tai neturėtų pasikartoti mūsų gyvenime. Taigi leiskime Jam užeiti pas mus. Pakvieskime Jį į vidų. Leisk, kad Jis pripildytų tavo gyvenimą džiaugsmu, ramybe ir meile.

Jėzus pasakė: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę.“ (Jn 14,27)

Jėzus nenori suimti tavęs, bet išlaisvinti. Jis ne okupuoja tave, bet paima iš tavęs visas naštas bei nuodėmes.

Tad manau, svarbiausias klausimas per Kalėdas yra: Kas gyvena tavyje? Ar Jėzui yra vietos tavo širdyje ir gyvenime?

Jn 1,11-12 ¹¹ Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. ¹² Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais ­ tiems, kurie tiki jo vardą,

Jėzus tapo žmogumi ir gyveno žemėje, kad išlaisvintų mus. Dievas nori mus visiškai atnaujinti, pakeisti. Jis duoda mums galią tapti kitu žmogumi.

Jei Jėzų įleisime į savo širdį, jis suteiks mums galios iš rūkančio, geriančio, silpno, susinervinusio žmogaus tapti Dievo vaiku. Ir tada tu gali visiškai kitaip pradėti gyventi šiame pasaulyje su Dievo pagalba.

Tai Dievo kalėdinis pasiūlymas. Tai jo dovana: Žmonėms dovanoti kitą naują gyvenimą!

O ką daryti mums? Tik ją paimti; tik priimti Jėzų.

Jn 1,12 Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais ­ tiems, kurie tiki jo vardą,

Tikėti reiškia ne tik galvoti, kad Jėzus iš tikrųjų gimė Betliejuje. Aišku, kad tai svarbu žinoti. Bet tikėjimas ne tik žinojimas. Toks tikėjimas neišgelbės. – Tikėti reiškia: Paklusti Jėzui! Pasitikėti Juo! Pasikliauti.

Pasikliauk Jėzumi! Atverk jam savo širdį ir pasitikėk Juo!

Mes nesame išgelbėti, jei tik einame į bažnyčią. Žmogus, kuris gimė vištidėje nėra višta. Žmogus, kuris gimė garaže, nėra automobilis. Ir taip pat žmogus, kuris eina į bažnyčią nėra automatiškai Dievo vaikas. Bet Dievo vaikas tapsi, jei priimsi Jį į savo gyvenimą. Tai yra sprendimas.

Užeigos šeimininko sprendimas buvo užrašytas lentelėje: „Užimta!“ Kaip bus pas tave? Ar Jėzus ras tavyje vietos?

Pamokslininkas: Eduardas Gossas

Yra toks geras filmas „Kūnas – paslaptingasis kapas”. Tame filme parodoma, kas būtų, jeigu Jėzus nebūtų prisikėlęs. Istorija vyksta šiuolaikiniu laikotarpiu. Vienas archeologas Jeruzalėje randa uolą su kapu, o jame lavoną. Visi niuansai rodo, kad tas skeletas galėjo būti Kristaus. Tyrimai išaiškino, kad tas žmogus mirė maždaug 32 metų ir buvo nukryžiuotas ir t.t.

Tai sužinojo katalikų bažnyčia ir nusiuntė savo agentą patikrinti, ar tai tiesa ir jeigu tiesa, tai kažkokiu būdu sunaikinti šią informaciją. Per visą filmą žiūrovas galvoja, kad tai iš tikrųjų Kristaus lavonas ir Jis nėra prisikėlęs. Tik pačioje filmo pabaigoje įvyksta mažas žemės drebėjimas ir pasirodo akmuo, ant kurio parašyta, kad tai kitas žmogus, o ne Jėzus.

Įdomu, kaip įvairūs kunigai elgėsi, sužinoję, kad Kristus neprisikėlė. Vieni visus tuos tyrimus ir net patį kapą norėjo sunaikinti, kad žmonės ir toliau tikėtų, kad Kristus prisikėlė. Kitiems buvo viskas vienodai. O kiti netgi nusižudė, nes jie prarado gyvenimo prasmę.

1. Kas atsitiktų, jei Jėzus nebūtų prisikėlęs?

Kas būtų, jeigu iš tikrųjų Jėzus nebūtų prisikėlęs? Ką mes darytume? Kaip elgtumėmės mes? Ar žinote ką Paulius apie tai rašo?

1Kor 15,14-19          O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas. ¹⁵ Tuomet mes liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome Dievo akyse, kad jis prikėlęs Kristų, kurio jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji negali būti prikelti. ¹⁶ Juk jei mirusieji negali būti prikelti, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. ¹⁷ O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias, ir jūs dar tebesate savo nuodėmėse. ¹⁸ Taip pat ir užmigusieji Kristuje yra žuvę. ¹⁹ Ir jei vien dėl šio gyvenimo dėjome savo viltis į Kristų, tai mes labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.

Jeigu Jėzaus prisikėlimas būtų melas, tai visa krikščionybė būtų didžiausia apgavystė pasaulyje. Tada krikščionys būtų didžiausi kvailiai.

Tada pamokslininkai ir kunigai būtų melagių melagiai ir apgavikai. Tada mes tik veidmainiautume ir būtume melo vergai. Tada Velykų iš tikrųjų nebūtų. Ir jeigu Jėzaus prisikėlimo nebūtų buvęs, bažnyčios pagrindas būtų sprogęs kaip burbulas. Tai būtų tik laiko klausymas, kada viskas sugrius.

Jėzus ne tik prasirodė savo dvylikai mokinių, bet ir kitiems žmonėms. Praėjus keliems metams apaštalas Paulius rašo laišką Korintiečiams ir sako:

1Kor 15,3-8   ³ Pirmiausia aš jums perdaviau, ką esu gavęs, būtent: Kristus numirė už mūsų nuodėmes, kaip skelbė Raštai; ⁴ jis buvo palaidotas ir buvo prikeltas trečiąją dieną, kaip skelbė Raštai;⁵ jis pasirodė Kefui, paskui Dvylikai. ⁶ Vėliau jis pasirodė iš karto daugiau negu penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiolei, o kai kurie yra užmigę. ⁷ Po to jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams. ⁸ O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, jis pasirodė ir man.

Aš manau, kad čia yra paminėta daug liudytojų, kurie dar tuo metu galėjo liudyti, kad tai yra tiesa. Jie patys pamatė Jėzų ir sakė: „Tai tiesa, tai tiesa! Pats mačiau Jį savo akimis! Jėzus prisikėlė!

Vienas teologas parašė knygą su pavadinimu: „Jėzaus misija tęsiasi!“ Žodžiu: Ne Jėzus gyvena toliau, bet Jėzaus mintys, idėjos ir vizija gyvena toliau tik Jo mokinių galvose. – Koks melas!

Pavyzdys: Kasykla

Įsivaizduokite kasykloje labai giliai būtų įsilaužta į vieną šachtą ir keli vyrai joje uždaryti. Vienas vyras rastų gabaliuką kreidos ir nupieštų ant uolos išėjimą. – Ar tai padėtų uždarytiems? – Aišku, kad ne! Tai nebūtų išeitis ar pagalba, bet savęs apgaudinėjimas! Tai niekam nepadėtų! Išeitis būtų, jeigu atsirastų tikras kelias į laisvę!

Jeigu tai būtų melas, taip prisikėlimo melą galėtume palyginti su nupiešta išeitimi. Kaip gerai, kad Paulius čia nepabaigė rašyti bet 20 eilutėje parašė:

1Kor 15,20    ²⁰ Bet dabar Kristus tikrai yra prikeltas iš numirusių kaip užmigusiųjų pirmagimis.

Viskas priklauso nuo prisikėlimo

Nuo Jėzaus prisikėlimo priklauso visas krikščioniškas tikėjimas. Tam niekas negali likti abejingas. Nes, jeigu Jėzus iš tikrųjų prisikėlęs ir gyvas; jeigu jis šiandien tarp mūsų, tada tai turi pasekmes mūsų gyvenimui!

Todėl viskas priklauso nuo to, ar ši žinia yra tiesa, ar ne? Svarbiausia žinoti, ką reiškia prisikėlimas!

Kad Jėzus buvo miręs, visiems Jo artimiems žmonėms buvo aišku. Jo draugams, šeimai, mokiniams ir visiems kitiems žmonėms tai buvo aišku. Jėzus nebuvo tariamai miręs arba tik dvasiškai prisikėlęs. Ne! Jis buvo tikrai kūniškai miręs ir tikrai kūniškai prisikėlė.

Būtent todėl mokiniams pradžioje buvo sunku suvokti ir priimti, kad nukryžiuotasis Jėzus prisikėlė.

Jėzus jiems tai daug kartų anksčiau buvo sakęs, bet mokiniai to nesuprato. Kodėl? – Tai buvo neįprastas dalykas. Ar tu kada nors matei ar girdėjai, kad žmogus pats imtų ir prisikeltų iš numirusiųjų? Jie buvo šalia, kai Jėzus prikėlė Lozorių. Bet jį Jėzus prikėlė. O kas prikeltų Jėzų, jei jis numirtų?

Man jau beveik 30 metų ir man nė karto neteko girdėti, kad žmogus imtų ir prisikeltų. Todėl suprantu, jei atsiranda tokios abejonės šiandien.

Tomas abejota

Aš manau, kad Tomas, vienas iš Jėzaus mokinių, apie trejus metus vaikščiojęs su Jėzumi, reprezentuoja šiandienos žmogų. Skaitykime, kaip Tomas reagavo, išgirdęs, kad Jėzus prisikėlė:

Jn 20,24-25   ²⁴ Vieno iš Dvylikos ­ Tomo, vadinamo Dvyniu ­ nebuvo su jais, kai Jėzus buvo atėjęs. ²⁵ Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių žaizdų ir neįbesiu piršto į vinių žaizdą, ir jeigu neįkišiu rankos į jo šoną, netikėsiu.“

Suprantama, ar ne? Ta mintis, kad Jėzus gyvas, tokia nelogiška, kad tai reikalauja įrodymų!

Šiandien aš irgi kartais išgirstu tokius žodžius: Jei Dievas iš tikrųjų yra, tada tu Jį man parodyk arba įrodyk man Jo buvimą! Aš tikiu tuo, kuo matau! Jei Dievas yra, kodėl jis leidžia, kad žemėje yra tiek daug kančios, karų, katastrofų ir neteisybės?

Gal ir tu nešiojies savo širdyje kokių nors klausimų ir nuoširdžiai ieškai atsakymo, tada duosiu tau patarimą, kaip galėtum rasti atsakymą. Bet tai veikia tik tada, kai rimtai ir nuoširdžiai to ieškai:

Kreipkis malda į Dievą ir pasakyk Jam, kas ant širdies. Paprašyk Dievo, kad Jis tau kokiu tai būdu apsireikštų. Pradėk ieškoti Dievo ir Jis leisis atrandamas.

Aš įsitikinęs, kad šita Biblijos eilutė yra tiesa:

Jer 29,13-14a           ¹³ Kai manęs ieškosite, rasite mane. Taip, jeigu visa širdimi manęs ieškosite, ¹⁴ rasite mane čia pat, su jumis, ir aš jus sugrąžinsiu į jūsų kraštą, ­ tai VIEŠPATIES žodis.

Ar žinai, kas atsitiko su Tomu? Toliau skaitome:

Jn 20,26-29   ²⁶ Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ ²⁷ Paskui kreipėsi į Tomą: „Įbesk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Ištiesk ranką ir įkišk į mano šoną; jau nebebūk netikintis, būk tikintis.“ ²⁸ Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ ²⁹ Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Mes negyvename Jėzaus gyvenimo laikais. Mes jo negalime savo akimis pamatyti. Todėl būtent mums galioja šie Jėzaus žodžiai: „Palaiminti, kurie tiki nematę! Jau nebebūk netikintis, bet būk tikintis!“

2. Jėzus yra prisikėlęs!

Mes turime privilegiją pažvelgti atgal ir pamatyti, kaip Jėzaus prisikėlimas pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Jėzus suminkštino akmenines širdis, davė vidinę ramybę, gyvenimo prasmę, viltį ir džiaugsmą.

Tai esu patyręs ir aš pats! Jėzus pakeitė mano gyvenimą! Jis man atleido visas mano nuodėmes, kai meldžiausi prieš 17 metų:

Dieve, atleisk mano kaltes. Aš tikiu, kad Tu esi Viešpats ir mirei ant kryžiaus vietoj manęs. Dabar noriu tik gyventi tau ir su tavimi.

Tada aš tapau Dievo vaiku ir žinau, kad Jėzus gyvena manyje. Aš kasdien meldžiuosi, kad Jėzus, gyvenantis manyje, vestų mane. Jis yra gyvas! Jis taip pat gyvas ir mano gyvenime!

Jeigu Jėzus iš tikrųjų prisikėlęs Dievo sūnus, tada tai nėra tiktai istorinis įvykis, bet daug daugiau. Tai įtakoja mūsų šiandieninį gyvenimą. Nuo tada, kai prisikėlė Jėzus, visi žmonės, kurie negyvena su Jėzumi, gyvena pragaištingai. Nuo tada, kai prisikėlė Jėzus, niekas nebegali gyventi vien sau, bet labai labai svarbu susitaikyti su Juo, gyventi su Juo!

Jei Jėzaus prisikėlimas yra tiesa, tuomet Jėzus yra nuodėmės, mirties ir Šėtono nugalėtojas. Jis vienintelis, kuris gali mums duoti patikimas žinias apie Dievą ir Save. Tada aišku, kad jis kelias, tiesa ir gyvenimas ir kad, ateis laikas, kai kiekvienas kelias priklaups priešais Jį.

Fil 2,8-11       ⁸ jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. ⁹ Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, ¹⁰ kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ¹¹ ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: „Jėzus Kristus yra Viešpats!“

Laimingi tie, kurie dar gyvendami žemėje parklupo prieš Jį ir paprašė Jo atleidimo.

3. Jėzaus mirtis mus išlaisvina iš mirties baimės!

Jėzaus prisikėlimas yra ženklas, kad ir mes vieną dieną būsime prikelti. Tai svarbus faktas, kad nebijotume mirties.

Kad mes tai pilnai suvoktume, reikia aiškiai suprasti, kas iš tikrųjų yra mirtis.

Biblinis mirties apibrėžimas:

Kai skaitome Biblijoje žodį „mirtis“, šis žodis reiškia „atskyrimas, išsiskyrimas“. Tačiau enciklopedijoje parašyta: Mirtis –individo egzistencijos galas.“ Tai ne tiesa.

Biblijoje yra trys mirties rūšys. Taip pat kaip trys gyvenimo formos (tai yra augalo gyvenimas, gyvulio gyvenimas ir žmogaus gyvenimas).

a) fizinė mirtis

Kai žmogus miršta, atsiskiria tai, kas nematoma nuo to, kas matoma, nematerialus kūnas nuo materialaus. Amžinai egzistuojanti siela, kuri yra nematoma ir nemateriali, atsiskiria nuo kūno. Bet žmogus nenustojo egzistuoti. Jo siela nemiršta. Tik klausimas, kur eina žmogaus siela. Kur ji praleis amžinybę. Biblija sako, kad yra tik dvi galimybės: Arba danguje, arba pragare.

Gyvendami šiame pasaulyje mes turime galimybę pasirinkti.

b) Dvasinė mirtis

Biblija kartais kalba apie „dvasinę mirtį“. Tai taip pat atsiskyrimas. Atsiskyrimas nuo Dievo. Dvasiškai miręs esu, jei nebendrauju su Dievu. Jeigu lygintume tai su telefono ryšiu – kai telefono linija su Dievu nenaudojama. Nėra kontakto. Nėra ryšio. Dvasiškai miręs žmogus būna nuo pat gimimo. Ir tik per atgailą galime dvasiškai atgimti.

c) Amžina mirtis

Jeigu ši padėtis nesikeis žemėje ir mirsiu, tada patirsiu trečią mirtį: amžiną mirtį. Jei mes dar būdami žemėje, pradėjome gyventi su Dievu, gyvensime su Juo ir amžinybėje. Jeigu aš gyvenau sau, be Dievo, tada mano siela po mirties bus toje vietoje, kur Dievo nėra, pragare.

Jėzus mirė fiziškai. Jo dvasia atsiskyrė nuo kūno. Jėzus taip pat mirė dvasiškai, nes jis paėmė mūsų nuodėmės ant savęs. Jis pirmą kartą pajuto atsiskirimą nuo jo Tėvo. Todėl jis sušuko ant kryžiaus:

Mt 27,46        ⁴⁶ O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani? ­ tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!

Jėzus miręs vietoj manęs ir tavęs ant kryžiaus dėl mūsų nuodėmių, nepaisant to, kad jis nepadarė nė vienos nuodėmės. Ir būtent taip turėjo būti: Tik nenuodėmingas žmogus galėjo išpirkti mūsų kaltę.

Todėl, kad Jėzus pats niekada nepadarė nuodėmės, mirtis negalėjo Jo sulaikyti. Taip, jis kūniškai ir dvasiškai mirė, bet kadangi jis pats nenusidėjo, Šeolas arba pragaras negalėjo Jo ten sulaikyti. Tame ir yra Jėzaus pergalė. Jis yra mirties nugalėtojas. Jis ne tik kūrybos Viešpats, bet ir mirties Nugalėtojas.

Apr 1,18         Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, ¹⁸ ir Gyvasis. Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius ir turiu mirties ir mirusiųjų pasaulio raktus.

Per Jėzaus prisikėlimą Dievas apreiškia, kad Jis priėmė Jėzaus auką ant kryžiaus.

Ir apie tai Jėzaus mokiniai drąsiai skelbė:

Apd 4,33        ³³ Apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir juos lydėjo malonės gausa.

Jie tai darė, nepaisant to, kad jau anais laikais žmonės galvodavo, kad jie kvaili. Kodėl?

Kryžiaus mirtis buvo visiškai negarbinga mirtis. Tokia mirtis buvo skirta vergams ir didžiausiems nusikaltėliams. Tai buvo bjauriausia kančia. Žydai galvoja, kad nukryžiuotasis yra Dievo pasmerktas žmogus. Kas skelbia, kad Dievas prikėlė nukryžiuotą žmogų, yra kvailas. Būtent kryžius simbolizavo, kad Jėzus melavo ir nebuvo Dievo sūnus.

Bet jau prieš daug šimtmečių Izaijas pranašavo:

Iz 53,2b-5      Jis buvo nei patrauklus, nei gražus: matėme jį, bet nepamėgome. ³ Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia, toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą. Jis buvo paniekintas, ir mes jį laikėme nieku. ⁴ Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė mūsų skausmus. O mes laikėme jį raupsuotu, Dievo nubaustu ir nuvargintu. ⁵ Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis.

3. Jėzaus prisikėlimas mums nuima mirties baimę

Jėzaus prisikėlimas garantuoja mums, kad mes po mirties toliau gyvensime su Jėzumi danguje. Kadangi Jėzus prisikėlė, mes žinome, kad vieną dieną Jį pamatysime.

Pavyzdys: Austrijos misionierių pora prarado vaiką

Kaip jūs turbūt žinote, šią savaitę aš su dar dviem žmonėm buvome Vokietijoje Kontaktmisijos konferencijoje. Po to vyko tarnautojų susirinkimas. Šįkart aš važiavau be šeimos. Lygiai prieš metus mes su Diana buvome tarnautojų susirinkime ir pusryčiavome su viena misionierių šeima iš Austrijos. Jie turėjo du vaikus. Jų antrasis vaikas vardu Elijas buvo maždaug 2,5 metų ir prastai jautėsi. Tą dieną jis su mama išvažiavo namo, bet kadangi jis jautėsi vis blogiau, jie išvažiavo į ligoninę. Tą naktį Elijas mirė.

Tai mums visiems buvo šokas ir mus labai palietė. Štai šeima, kuri tarnauja Dievui, paliko savo šalį ir tada…

Negali tada sakyti: Po lietaus vėl švies saulė! Viskas bus gerai! – Tuo metu tik paguodžia viltis: Kad jie pamatys savo sūnų danguje. Nes Jėzus prisikėlė!

Ši mintis padeda ištverti ir nugalėti skausmą ir ieškoti Dievo paguodos. Šis žinojimas tave paguos, kai reikės atsisveikinti su mylimais žmonėmis arba kai pats pamatysi savo fizinio gyvenimo pabaigą. Krikščionys yra žmonės, regintys dangų pro debesis! Mes matome toliau ir turime viltį, kuri mus palaiko!

Kas jau dabar šioje žemėje eina Dievo keliu, ieško Dievo ir seka Juo, to kelias veda į dangų! Tai nesumenkina mūsų šiandieninio gyvenimo. Atvirkščiai: Tai suteikia mūsų gyvenimui amžinybės vertę!

4. Jėzaus prisikėlimas įgalina mus gyventi naują gyvenimą!

Jėzaus prisikėlimas įgalina mus jau šiandien gyventi naują gyvenimą! Nes Kristaus prisikėlimo jėga mes galime palikti mūsų seną gyvenimą ir gyventi tikrą krikščionišką gyvenimą.

Rom 6,4          Taigi krikštu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jėzus buvo prikeltas iš numirusių Tėvo šlovinga galia, taip ir mes pradėtume gyventi atnaujintą gyvenimą.

Pavyzdys: nuplėšti seną odą

Vieną kartą bandžiau Lukui kirpti plaukus. Aš nesu specialistas. Nuėjau į kirpyklą ir atidžiai žiūrėjau, kaip kirpėja man kirpo plaukus. Po to paėmiau žirkles ir bandžiau Luką apkirpti. Ir „šnipšt“ įsikirpau į pirštą.

Kai žaizda užgijo, aš nuplėšiau tą odos gabaliuką, nes po juo jau buvo ataugusi nauja oda.

Panašų palyginimą Paulius naudoja, kai jis rašo laiške Hebrajams:

Hebr 12,1b    ¹ Todėl nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, ² žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų.

5. Tikėk prisikėlusiu Jėzumi!

Jeigu prisikėlimas yra faktas, tada tai, ką Jėzus pasakė, galioja:

Jn 3,16           Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą..

Tada kryžius yra mano gyvenimo šansas. Tada iš tikrųjų tiesa, kad atgailaudamas prieš kryžių aš galiu gauti nuodėmių atleidimą. Tada tiesa, kad galiu pradėti naują gyvenimą su Jėzumi. Tada iš tiesu turiu galimybę gauti amžinąjį gyvenimą.

Šiukšlių gyventojas

Evangelistinis paraginimas

Jn 11,25-26   Jėzus jai tarė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. ²⁶ Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“

Jei norėtum atsakyti į Jėzaus klausimą „Taip, aš norėčiau“, bet nežinai, kaip tai padaryti. Jeigu tau reikia pagalbos arba dar turi klausimų, tai po pamaldų prieik prie manęs arba prie kito tikinčio žmogaus.

O gal jau gali tvirtai pasakyti Jėzui „Taip“. Tada melskis vienas ar su kuo nors ir Dievas tikrai priims tave į savo šeimą:

Pabaiga:

Yra sena krikščioniška Jėzaus prisikėlimo šventės tradicija. Per prisikėlimo šventę žmonės nesisveikindavo „Laba diena“, bet žodžiais „Kristus prisikėlė!“ ir kiti atsakydavo „Iš tiesų prisikėlė!“

Pamokslą šiais žodžiais ir norėčiau baigti. Jeigu tu taip pat tuo tiki, tai prisijunk prie šio pasisveikinimo: Kristus prisikėlė!

Jis iš tiesų prisikėlė!

Eduardas Gossas